Žymos archyvas: verslas

Lietuvos vartotojų organizacijų spindesys ir skurdas

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad pastebėję didelę konkurencijos problemą, 47 proc. Lietuvos gyventojų kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas. Į nacionalinę konkurencijos instituciją kreiptųsi 42 proc. lietuvių. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad vidutinis europietis į vartotojų organizacijas kreiptųsi daug dažniau – tokį kelią rinktųsi 69 proc. apklaustųjų.

Erubarometro rezultatai sukelia dvejopas mintis. Viena vertus, džiugu, kad vartotojų asociacijomis pasitikima labiau nei valstybinėmis institucijomis. Ypač garbinga laimėti pasitikėjimo kovą varžantis su Konkurencijos taryba, kuri yra viena aktyviausių kontrolės institucijų Lietuvoje.

Kita vertus, atotrūkis nuo Europos vidurkio akivaizdžiai parodo, kad mūsų šalyje vartotojų organizacijoms sunkiau. Tiek dėl nesusiformavusių sėkmingo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tradicijų, tiek dėl finansų stygiaus. Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus, o vartotojų teises ginančių ir juos šviečiančių NVO biudžetas yra minimalus. Nepakankami ištekliai apsunkina NVO gyvenimą – tampa sunku planuoti ir įgyvendinti kryptingą veiklą ginant vartotojų interesus.

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Jei vartotojų organizacijos būtų įgalintos veikti, naudą pajustų visi: tiek vartotojai, tiek verslas, tiek valstybės institucijos. Tik ar kam nors tai iš tiesų rūpi?

Euro įvedimo Latvijoje pamoka Lietuvos mokytojams

Jau ketvirtas mėnuo, kaip kaimyninėje Latvijoje įvestas euras. Nors oficialiai teigiama, kad valiutų kaitos procesas buvęs itin sklandus, neseniai „Pinigų kartos“ rodytas reportažas atskleidžia, kad būta ir piktnaudžiavimo.

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Reportaže kalbinti žmonės teigia pastebėję, jog kainos kilo dar prieš įvedant eurą. Įdomią iniciatyvą sugalvojo Rygos lietuvių vidurinės mokyklos matematikos ir ekonomikos mokytoja, kartu su mokiniai stebėjusi kainų pokyčius.

Mūsų nuomone, geros verslo praktikos memorandumo, kurį pasirašiusieji įsipareigoja nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, neužtenka. Labai tikėtina, kad tai teliks oficialia verslininkų deklaracija. Neužtenka ir valstybinių įstaigų vykdysiamo kainų stebėjimo, kuris prasidės tik paaiškėjus ES Tarybos sprendimui. Kviečiame Lietuvos mokytojus imti pavyzdį iš Rygos lietuvių vidurinės mokyklos kolektyvo ir jau dabar inicijuoti kainų pokyčių tyrimus.

Prekybininkai nežino, kas yra patalynės reikmenys

Prekybininkai kartais nežino, ką parduoda. Jie teigia, kad patalynei skirti užvalkalai (pagalvėms, antklodėms) yra patalynės reikmenys. Kadangi patalynės reikmenys įrašyti į kokybiškų nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą, vartotojams tai labai aktualu: nusipirkę užvalkalus pagalvei ar antklodei, negali jų grąžinti.

Tai kas gi tie patalynės reikmenys? Prie jų pagal Prekių kombinuotąją nomenklatūrą yra priskiriami: čiužiniai, vatinės antklodės, dygsniuotos pūkinės antklodės, dekoratyvinės pagalvėlės, pufai ir pagalvės. Taigi, kaip matome, čia nėra įrašytų užvalkalų. Reiškia, vartotojai, nusipirkę juos, gali grąžinti.