Žymos archyvas: vartotojų teisės

Lietuvos vartotojų organizacijų spindesys ir skurdas

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad pastebėję didelę konkurencijos problemą, 47 proc. Lietuvos gyventojų kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas. Į nacionalinę konkurencijos instituciją kreiptųsi 42 proc. lietuvių. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad vidutinis europietis į vartotojų organizacijas kreiptųsi daug dažniau – tokį kelią rinktųsi 69 proc. apklaustųjų.

Erubarometro rezultatai sukelia dvejopas mintis. Viena vertus, džiugu, kad vartotojų asociacijomis pasitikima labiau nei valstybinėmis institucijomis. Ypač garbinga laimėti pasitikėjimo kovą varžantis su Konkurencijos taryba, kuri yra viena aktyviausių kontrolės institucijų Lietuvoje.

Kita vertus, atotrūkis nuo Europos vidurkio akivaizdžiai parodo, kad mūsų šalyje vartotojų organizacijoms sunkiau. Tiek dėl nesusiformavusių sėkmingo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tradicijų, tiek dėl finansų stygiaus. Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus, o vartotojų teises ginančių ir juos šviečiančių NVO biudžetas yra minimalus. Nepakankami ištekliai apsunkina NVO gyvenimą – tampa sunku planuoti ir įgyvendinti kryptingą veiklą ginant vartotojų interesus.

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Jei vartotojų organizacijos būtų įgalintos veikti, naudą pajustų visi: tiek vartotojai, tiek verslas, tiek valstybės institucijos. Tik ar kam nors tai iš tiesų rūpi?

Prekybininkai nežino, kas yra patalynės reikmenys

Prekybininkai kartais nežino, ką parduoda. Jie teigia, kad patalynei skirti užvalkalai (pagalvėms, antklodėms) yra patalynės reikmenys. Kadangi patalynės reikmenys įrašyti į kokybiškų nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą, vartotojams tai labai aktualu: nusipirkę užvalkalus pagalvei ar antklodei, negali jų grąžinti.

Tai kas gi tie patalynės reikmenys? Prie jų pagal Prekių kombinuotąją nomenklatūrą yra priskiriami: čiužiniai, vatinės antklodės, dygsniuotos pūkinės antklodės, dekoratyvinės pagalvėlės, pufai ir pagalvės. Taigi, kaip matome, čia nėra įrašytų užvalkalų. Reiškia, vartotojai, nusipirkę juos, gali grąžinti.

Žmogaus teisių grimasos LRS žmogaus teisių komitete

2010 03 31 LRS žmogaus teisių komitetas išklausė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitą  ir svarstė vartotojų apgaudinėjimo klausimus TV loterijų transliavimo metu. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vartotojai šioje srityje – nepageidaujamų žinučių apie loterijas siuntimas, kai vartotojai patys už jas turi susimokėti, galimybių atsisakyti minėtų žinučių nesudarymas, o ir pačių žinučių be vartotojo sutikimo siuntinėjimas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka nesudarė galimybių pasisakyti nevyriausybinėms organizacijoms nei apie vartotojų apsaugą Lietuvoje, nei apie TV loterijas. Buvo klausomasi tik valstybės institucijų atstovų. Toks pirmininko elgesys pademonstravo požiūrį į kitą nuomonę, nes vartotojų organizacijos labai kritiškai žiūri į valstybės vykdomą vartotojų apsaugą. Ką gi, komitetas parodė savo tikrąjį veidą.

Atsakymas pardavėjui apie kompiuterių grąžinimą ir keitimą

Pardavėjas klausia: Ar galėtumėte parašyti kokiais teisės aktais vadovavotės komentuodami kokybiškų kompiuterių grąžinimo / negrąžinimo sąlygas?

Lietuvos vartotojų institutas atsako:  Atkreipiame dėmesį, kad žemiau paaiškiname situaciją, jeigu vartotojui yra nesuteikiama esminė informacija.

1)      LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.1 d. numato, kad vartotojui turi būti suteikta informacija valstybine kalba.

2)      LR  Civilinio kodekso 6.353 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Civilinio kodekso to paties straipsnio 9 d. numato, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti  6.353 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tai pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti kitus nuostolius.

Siūlome susipažinti su mūsų leidiniais

Lietuvos vartotojų institutas atnaujino savo tinklalapį, kurio skyriuje Publikacijos (Leidiniai) vartotojai nuo šiol gali susipažinti su informacine medžiaga, išleista nuo 2004 metų. Informacinė medžiaga daugiausia yra susijusi su maisto produktais.

Lietuvos vartotojų institutas  per keletą paskutiniųjų metų išleido virš 20 leidinių: brošiūrų, lankstinukų, kuriuose pateikė itin aktualią informaciją pačiais įvairiausiais klausimais: maisto produktų ženklinimo, GMO, Europos vartotojų konsultacinės grupės, ekologiškų produktų ir pan. 

Artimiausiuose mūsų planuose – visuomenei skirta šviečiamoji medžiaga, susjiusi su finansinių paslaugų teikimu ir darniu vartojimu. Taip kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga šiuo metu rengiama įdomi knyga apie pabėgėlius, skirta informacijos vartotojams.

Lietuvos vartotojų institutas pristatys šviečiamąją medžiagą

Lietuvos vartotojų institutas  Europos dienos šventėje (2009 05 09), Panevėžyje, Laisvės aikštėje,  vartotojams pristatys šviečiamojo pobūdžio medžiagą įvairiausiais klausimais. Kviečiame apsilankyti.

Mūsų leidiniai, kuriuos bus galima gauti nemokamai: Maisto produktai: sauga ir kokybė; Maisto priedai; Maisto produktų ženklinimas; Jautrios saugos požiūriu maisto prekės; Ekologiški produktai;Turizmo paslaugų vartotojų teisės;Tapatybės vagystės: būk informuotas.