Žymos archyvas: vartotojo teisės

Asmens duomenys viliojami ir žadant prizus

Neseniai susilaukėme vartotojo klausimo dėl galimai neteisėto asmens duomenų rinkimo tiesioginės rinkodaros tikslais. Smagu, kad žmonės darosi kritiškesni ir labiau domisi asmens duomenų panaudojimo teisėtumu.

Vartotojas pranešė pamatęs vieną keistą konkursą, paskelbtą cvonline.lt svetainėje. Žmonėms buvo siūloma laimėti stilingą 849 litų vertės miesto dviratį. Bet prieš tai reikėjo užpildyti trumpą formą, kurioje prašyta įrašyti ne tik savo, bet ir trijų draugų ar artimųjų el.pašto adresus. Vartotojas nusistebėjo, kad konkurso organizatoriai teigia tiesioginei rinkodarai naudosiantys tik dalyvio kontaktus, bet kam ir kokiais tikslais prašo suvesti draugų ir artimųjų el. paštus – neaišku.

loterija

Prizas už svetimus asmens duomenis?

Nors konkretus konkursas jau pasibaigęs, pati situacija lieka aktuali daugeliui vartotojų. Ar galima taip rinkti asmens duomenis? Ar kitas asmuo, kad ir giminaitis, gali svetimus duomenis dalinti kažkokioms įmonės, kurios, manytina, sieks panaudoti juos tiesioginei rinkodarai? Žinoma, kad ne, ir štai kodėl.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama TIK gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Taigi šiuo atveju trečiųjų asmenų (t. y. draugų ir artimųjų) duomenys iš viso neturėtų būti renkami. Juk nėra nurodyta, nei kam jie renkami, nei kaip toliau bus naudojami. Be to, surinktų asmens duomenų naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais be išankstinio asmens sutikimo naudoti negalima, antraip būtų vykdoma nelegali veikla.

Įmonėms, kurios neteisėtai, be išankstinio vartotojo sutikimo, naudoja elektroninio pašto adresus tiesioginės rinkodaros tikslais, gresia administracinė atsakomybė. Todėl skatiname kiekvieną vartotoją, susidūrus su panašiais konkursais, aktyviai ginti savo teisę į privatumą ir rašyti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Lojalūs ir nauji klientai: nelygios sąlygos

Šią savaitę išsiuntėme kreipimąsi mobiliojo ryšio operatoriams su prašymu nutraukti tiesioginę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kadangi tokiais veiksmais yra pažeidžiami net trys teisės aktai. Tai reiškia, kad teikti komercinius pasiūlymus turi būti gautas vartotojo sutikimas dar prieš jam paskambinant.

Šiuo metu vykdoma telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo sudaro sąlygas nelygiam esamų ir naujų klientų traktavimui. Esamas klientas negali pasinaudoti palankiomis naujiems klientams taikomomis kainomis. Dar daugiau, naujiems klientams teikiami palankūs pasiūlymai nėra vieši, jie teikiami tik telefonu, tiesiogiai jiems paskambinus („iš po stalo“). Kyla abejonių, ar tik ne lojalūs klientai finansuoja naujiems klientams teikiamas paslaugas, nes kartais atrodo, kad jos yra finansiškai nuostolingos paslaugos teikėjui.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kodėl skiriasi kainos mobiliuosiuose turgeliuose ir prekybos centruose

Specialus maisto produktų tyrimas prekybos centruose ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose atskleidė, kad vartotojai prieš pirkdami turėtų palyginti kainas.

Tyrimo metu buvo lyginamos maisto produktų, kuriuos galima rasti ir prekybos centruose, ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kainos: pieno produktų, daržovių, mėsos ir duonos. Paaiškėjo, kad kainos gali skirtis gana ženkliai, pavyzdžiui, pieno (149% arba 1,79Lt/l), bulvių (52,5%, 0,31Lt/kg),  rūkytų medžiotojų dešrelių (37,2%, 5,96Lt/kg), rūkytos šoninės (30,5%, 5,49 Lt/kg).

Kainų palyginimas:

Mobilieji turgeliai (pigiau) Proc. (prekybos centrai – mobilieji turgeliai)
Produkto pavadinimas  
Pienas 149 proc.  (2,99-1,20)
Medžiotojų dešrelės 37 proc. (21,96-16,00)
Rūkyta šoninė 30 proc.(23,49 -18,00)
Kalakutų file 18 proc. (19,99-16,99)
Prekybos centrai (pigiau)
Produkto pavadinimas Proc. (mobilieji turgeliai – prekybos centrai )
Bulvės 52 proc. (0,99- 0,59)
Morkos 19 proc.  (0,70-0,59)
Juoda duona 15 proc. (4,3-3,75)
Varškė 8 proc.  (8,00-7,38)

Tyrimas buvo inicijuotas Lietuvos vartotojų instituto ir vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“.

Vartotojų skundai dėl interneto spartos ir galimybės ją išmatuoti

Vartotojai labai džnai skundžiasi dėl to, kad paslaugos teikėjas neužtikrina pakankamos interneto spartos. Prieš rašant skundą  vartotojai turėtų interneto svetainėje www.matuok.lt , kurią yra sukūrusi Ryšių reguliavimo tarnyba išmatuoti interneto spartą, o duomenis atspausdinti ir nusiųsti kaip skundo priedą. Su skundais vartotojai turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (www.rrt.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie paslaugos teikėjai sutartyse įrašo nuostatas, jog jie gali neužtikrinti 30% interneto spartos, ir tai bus nelaikoma paslaugų kokybės neatitikimu, todėl būtina pasitikrinti ir sutarčių nuostatas.