Žymos archyvas: vartotojas

Lietuvos vartotojų organizacijų spindesys ir skurdas

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad pastebėję didelę konkurencijos problemą, 47 proc. Lietuvos gyventojų kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas. Į nacionalinę konkurencijos instituciją kreiptųsi 42 proc. lietuvių. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad vidutinis europietis į vartotojų organizacijas kreiptųsi daug dažniau – tokį kelią rinktųsi 69 proc. apklaustųjų.

Erubarometro rezultatai sukelia dvejopas mintis. Viena vertus, džiugu, kad vartotojų asociacijomis pasitikima labiau nei valstybinėmis institucijomis. Ypač garbinga laimėti pasitikėjimo kovą varžantis su Konkurencijos taryba, kuri yra viena aktyviausių kontrolės institucijų Lietuvoje.

Kita vertus, atotrūkis nuo Europos vidurkio akivaizdžiai parodo, kad mūsų šalyje vartotojų organizacijoms sunkiau. Tiek dėl nesusiformavusių sėkmingo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tradicijų, tiek dėl finansų stygiaus. Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus, o vartotojų teises ginančių ir juos šviečiančių NVO biudžetas yra minimalus. Nepakankami ištekliai apsunkina NVO gyvenimą – tampa sunku planuoti ir įgyvendinti kryptingą veiklą ginant vartotojų interesus.

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Jei vartotojų organizacijos būtų įgalintos veikti, naudą pajustų visi: tiek vartotojai, tiek verslas, tiek valstybės institucijos. Tik ar kam nors tai iš tiesų rūpi?

Asmens duomenys viliojami ir žadant prizus

Neseniai susilaukėme vartotojo klausimo dėl galimai neteisėto asmens duomenų rinkimo tiesioginės rinkodaros tikslais. Smagu, kad žmonės darosi kritiškesni ir labiau domisi asmens duomenų panaudojimo teisėtumu.

Vartotojas pranešė pamatęs vieną keistą konkursą, paskelbtą cvonline.lt svetainėje. Žmonėms buvo siūloma laimėti stilingą 849 litų vertės miesto dviratį. Bet prieš tai reikėjo užpildyti trumpą formą, kurioje prašyta įrašyti ne tik savo, bet ir trijų draugų ar artimųjų el.pašto adresus. Vartotojas nusistebėjo, kad konkurso organizatoriai teigia tiesioginei rinkodarai naudosiantys tik dalyvio kontaktus, bet kam ir kokiais tikslais prašo suvesti draugų ir artimųjų el. paštus – neaišku.

loterija

Prizas už svetimus asmens duomenis?

Nors konkretus konkursas jau pasibaigęs, pati situacija lieka aktuali daugeliui vartotojų. Ar galima taip rinkti asmens duomenis? Ar kitas asmuo, kad ir giminaitis, gali svetimus duomenis dalinti kažkokioms įmonės, kurios, manytina, sieks panaudoti juos tiesioginei rinkodarai? Žinoma, kad ne, ir štai kodėl.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama TIK gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Taigi šiuo atveju trečiųjų asmenų (t. y. draugų ir artimųjų) duomenys iš viso neturėtų būti renkami. Juk nėra nurodyta, nei kam jie renkami, nei kaip toliau bus naudojami. Be to, surinktų asmens duomenų naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais be išankstinio asmens sutikimo naudoti negalima, antraip būtų vykdoma nelegali veikla.

Įmonėms, kurios neteisėtai, be išankstinio vartotojo sutikimo, naudoja elektroninio pašto adresus tiesioginės rinkodaros tikslais, gresia administracinė atsakomybė. Todėl skatiname kiekvieną vartotoją, susidūrus su panašiais konkursais, aktyviai ginti savo teisę į privatumą ir rašyti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Degalinių tinklų siūlomos kainos: kada galėsime palyginti?

Kelionės po mažus ir didelius Lietuvos miestus mums įprastos – juk vartotojai gyvena ne tik Vilniuje. O kelionėms reikalingas kuras. Neseniai prisireikė pažiūrėti, kaip skirtingose degalinėse skiriasi jo kainos, nes tokių skirtumų, žinoma, yra.

Deja, didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai savo kainų internete neskelbia. Kaip išimtis verta paminėjimo tik „Statoil“ (žiūrėti čia). Interneto svetainių, kurios kasdien atnaujintų visų pagrindinių degalinių tinklų kuro kainas kasdien ir leistų jas palyginti, taip pat nėra. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes svetainės, leidžiančios palyginti kainas, vis labiau įsitvirtina Lietuvoje – lyginti galima maisto produktų, kompiuterinės technikos, kitų produktų kainas.

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje net 44% vartotojų lygino elektros ir kuro kainas tam skirtose interneto svetainėse – didesnis kiekis žmonių internete peržiūrėdavo tik automobilio ir būstų draudimo kainų palyginimus  (plačiau). Todėl galima gana užtikrintai teigti, kad degalinių tinklų siūlomų kainų palyginimas būtų populiarus ir Lietuvoje. Ypač toks, kuris leistų lyginti kuro kainas naudojant specialią programėlę išmaniajame telefone.

Gausesnė, lengvai prieinama informacija apie parduodamus produktus ir jų kainas padeda vartotojams priimti jiems naudingiausius sprendimus, o rinkoje atsiranda daugiau konkurencijos. Tinka tokia paralelė: kai informacija apie kainas ir produktus vartotojui pateikta neužslėptai, jis tarsi žaidžia šachmatais (pateiktą informaciją užtenka tik apdoroti geriausiam sprendimui), o kai informacijos nėra, tenka spėlioti aklai, ir žaidimas tampa panašus į laivų mūšį – arba pataikysi, arba ne.

Teisė būti pamirštam internete – žingsnis didesnio vartotojų privatumo link

Nepaisant visų patogumų, kurį teikia internetas, didžiausia naudojimosi juo problema – įvairios grėsmės vartotojo privatumui. Todėl itin sveikintinas Europos Teisingumo Teismo neseniai priimtas sprendimas, suteikiantis galimybę kiekvienam vartotojui padaryti neprieinama interneto paieškos sistemose apie jį matomą informaciją.

Saugokite savo privatumą internete!

Saugokite savo privatumą internete! freeimages.com nuotrauka

Nors teisė būti pamirštam dar nėra oficialiai įsigaliojusi ES valstybėse (tai nutiks artimiausiu metu), „Google“ jau suteikia galimybę prašyti pašalinti iš paieškos variklių su jūsų vardu susijusių užklausų rezultatus, jei šie yra netinkami, nesusiję, pasenę arba pateikiama per daug informacijos. Norint išsitrinti iš paieškos sistemų tereikia užpildyti palyginti nesudėtingą formą (nuoroda: https://support.google.com/legal/contact/lr_eudpa?product=websearch&hl=lt ). Nedvejokite šia galimybe pasinaudoti!

Vis dėlto teisė būti užmirštam internete nebus absoliuti. Atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo sprendimo išlygas, „Google“ žada ieškoti pusiausvyros tarp asmens teisės kontroliuoti savo duomenis ir visuomenės teisės žinoti ir platinti informaciją. Todėl informacija, susijusi su finansinėmis aferomis, profesiniu aplaidumu, teistumu ar viešu vyriausybės pareigūnų elgesiu, neturėtų būti šalinama.

Euro įvedimo Latvijoje pamoka Lietuvos mokytojams

Jau ketvirtas mėnuo, kaip kaimyninėje Latvijoje įvestas euras. Nors oficialiai teigiama, kad valiutų kaitos procesas buvęs itin sklandus, neseniai „Pinigų kartos“ rodytas reportažas atskleidžia, kad būta ir piktnaudžiavimo.

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Reportaže kalbinti žmonės teigia pastebėję, jog kainos kilo dar prieš įvedant eurą. Įdomią iniciatyvą sugalvojo Rygos lietuvių vidurinės mokyklos matematikos ir ekonomikos mokytoja, kartu su mokiniai stebėjusi kainų pokyčius.

Mūsų nuomone, geros verslo praktikos memorandumo, kurį pasirašiusieji įsipareigoja nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, neužtenka. Labai tikėtina, kad tai teliks oficialia verslininkų deklaracija. Neužtenka ir valstybinių įstaigų vykdysiamo kainų stebėjimo, kuris prasidės tik paaiškėjus ES Tarybos sprendimui. Kviečiame Lietuvos mokytojus imti pavyzdį iš Rygos lietuvių vidurinės mokyklos kolektyvo ir jau dabar inicijuoti kainų pokyčių tyrimus.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pradėkime stebėti kainas dar prieš įvedant eurą

Neilgai trukus Europos institucijos turėtų pateikti vertinimą, ar Lietuva atitinka narystės euro zonoje kriterijus. Tikėtina, kad galutinis sprendimas, ar 2015 m. Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas jau šių metų viduryje. Norime atkreipti vartotojų dėmesį, kad jau dabar būtina stebėti, kaip kinta prekių ir paslaugų kainos.

Tyrimai rodo, kad dvi didžiausios europiečių baimės prieš jų valstybėms įsivedant eurą yra galimas kainų kilimas ir verslininkų piktnaudžiavimas perskaičiuojant kainas nauja valiuta.

Eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, kad efektyviausia prevencinė priemonė, siekiant išvengti galimų nemotyvuotų kainų šuolių, yra kainų stebėjimas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad kainos pakeliamos dar prieš paskelbiant apie euro įvedimą. Jau dabar kai kurie vartotojai informuoja, kad pakilo kai kurių produktų kainos. Todėl skatiname vartotojus jau dabar pradėti kreipti dėmesį, ar prekybininkai specialiai nedidina kainų prieš oficialiai paskelbiant sprendimą dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną. Prasidėjus euro įvedimo procesui svarbu bus stebėti ne tik tai, ar kainos nedidinamos, bet ir tai, ar jos konvertuojamos į eurus nepiktnaudžiaujant.

Verta prisiminti Slovėniją, kuri prie euro perėjo 2007 m. sausio 1 d. Šalyje kainų pokyčius stebėjo ne tik valstybinės institucijos, bet ir vartotojų interesus atstovaujanti Slovėnijos vartotojų asociacija (Slovene Consumers’ Association). Asociacijos atlikti reguliarūs tyrimai parodė, kad labiausiai brango ne prekės, o paslaugos – brango kavinių, maitinimo įstaigų, bankų įkainiai. Tikėta, kad panašus scenarijus galimas ir Lietuvoje.

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Aktyvus vartotojų stebėjimas, domėjimasis kainų pokyčiais ir dalinimasis informacija yra sėkminga spaudimo priemonė nesąžiningiems verslininkams, kurie gali susivilioti pasinaudoti valiutų pokyčio sukelta sumaištimi. Tad būkime budrūs!

Jei pastebėjote netikėtų kainų šuolių aukštyn, kviečiame rašyti komentarus po šiuo mūsų blogo įrašu ir dalintis informacija.