Žymos archyvas: Lietuvos vartotojų institutas

Lietuvos vartotojų organizacijų spindesys ir skurdas

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad pastebėję didelę konkurencijos problemą, 47 proc. Lietuvos gyventojų kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas. Į nacionalinę konkurencijos instituciją kreiptųsi 42 proc. lietuvių. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad vidutinis europietis į vartotojų organizacijas kreiptųsi daug dažniau – tokį kelią rinktųsi 69 proc. apklaustųjų.

Erubarometro rezultatai sukelia dvejopas mintis. Viena vertus, džiugu, kad vartotojų asociacijomis pasitikima labiau nei valstybinėmis institucijomis. Ypač garbinga laimėti pasitikėjimo kovą varžantis su Konkurencijos taryba, kuri yra viena aktyviausių kontrolės institucijų Lietuvoje.

Kita vertus, atotrūkis nuo Europos vidurkio akivaizdžiai parodo, kad mūsų šalyje vartotojų organizacijoms sunkiau. Tiek dėl nesusiformavusių sėkmingo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tradicijų, tiek dėl finansų stygiaus. Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus, o vartotojų teises ginančių ir juos šviečiančių NVO biudžetas yra minimalus. Nepakankami ištekliai apsunkina NVO gyvenimą – tampa sunku planuoti ir įgyvendinti kryptingą veiklą ginant vartotojų interesus.

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Jei vartotojų organizacijos būtų įgalintos veikti, naudą pajustų visi: tiek vartotojai, tiek verslas, tiek valstybės institucijos. Tik ar kam nors tai iš tiesų rūpi?

Euro įvedimo Latvijoje pamoka Lietuvos mokytojams

Jau ketvirtas mėnuo, kaip kaimyninėje Latvijoje įvestas euras. Nors oficialiai teigiama, kad valiutų kaitos procesas buvęs itin sklandus, neseniai „Pinigų kartos“ rodytas reportažas atskleidžia, kad būta ir piktnaudžiavimo.

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Euro įvedimas gali neigiamai atsiliepti vartotojams, freeimages.com nuotrauka

Reportaže kalbinti žmonės teigia pastebėję, jog kainos kilo dar prieš įvedant eurą. Įdomią iniciatyvą sugalvojo Rygos lietuvių vidurinės mokyklos matematikos ir ekonomikos mokytoja, kartu su mokiniai stebėjusi kainų pokyčius.

Mūsų nuomone, geros verslo praktikos memorandumo, kurį pasirašiusieji įsipareigoja nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, neužtenka. Labai tikėtina, kad tai teliks oficialia verslininkų deklaracija. Neužtenka ir valstybinių įstaigų vykdysiamo kainų stebėjimo, kuris prasidės tik paaiškėjus ES Tarybos sprendimui. Kviečiame Lietuvos mokytojus imti pavyzdį iš Rygos lietuvių vidurinės mokyklos kolektyvo ir jau dabar inicijuoti kainų pokyčių tyrimus.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Atsakymas pardavėjui apie kompiuterių grąžinimą ir keitimą

Pardavėjas klausia: Ar galėtumėte parašyti kokiais teisės aktais vadovavotės komentuodami kokybiškų kompiuterių grąžinimo / negrąžinimo sąlygas?

Lietuvos vartotojų institutas atsako:  Atkreipiame dėmesį, kad žemiau paaiškiname situaciją, jeigu vartotojui yra nesuteikiama esminė informacija.

1)      LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.1 d. numato, kad vartotojui turi būti suteikta informacija valstybine kalba.

2)      LR  Civilinio kodekso 6.353 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Civilinio kodekso to paties straipsnio 9 d. numato, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti  6.353 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tai pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti kitus nuostolius.