Žymos archyvas: kaina

Lojalūs ir nauji klientai: nelygios sąlygos

Šią savaitę išsiuntėme kreipimąsi mobiliojo ryšio operatoriams su prašymu nutraukti tiesioginę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kadangi tokiais veiksmais yra pažeidžiami net trys teisės aktai. Tai reiškia, kad teikti komercinius pasiūlymus turi būti gautas vartotojo sutikimas dar prieš jam paskambinant.

Šiuo metu vykdoma telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo sudaro sąlygas nelygiam esamų ir naujų klientų traktavimui. Esamas klientas negali pasinaudoti palankiomis naujiems klientams taikomomis kainomis. Dar daugiau, naujiems klientams teikiami palankūs pasiūlymai nėra vieši, jie teikiami tik telefonu, tiesiogiai jiems paskambinus („iš po stalo“). Kyla abejonių, ar tik ne lojalūs klientai finansuoja naujiems klientams teikiamas paslaugas, nes kartais atrodo, kad jos yra finansiškai nuostolingos paslaugos teikėjui.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Perkant svarbi ne tik kaina

Šį ketvirtadienį, balandžio 3 d., teko dalyvauti INIT TV laidoje „Požiūriai“, kurioje buvo kalbėtasi apie lietuvių vartojimo įpročius. Kalba tradiciškai pasisuko ir apie tai, kokiais kriterijais vadovaudamiesi perkame, pvz., maistą. Kelios įžvalgos.

Visi sutaria, kad renkantis, ką pirkti, vartotojus labiausiai masina maža kaina. Tačiau ar pirkėjai tikrai apsiriboja vien šiuo kriterijumi?

Ar užtenka vertinti tik prekės kainą?

Ar užtenka vertinti tik prekės kainą?

Pagal naujausią Europos Komisijos parengtą Vartotojų sąlygų suvestinę, keturi iš dešimties (40,7 proc.) Europos vartotojų teigia, kad prekių arba paslaugų poveikis aplinkai turėjo įtakos jiems priimant sprendimus dėl pirkimo per paskutines dvi savaites. Palyginti su buvusiomis suvestinėmis, aiškėja, kad vis daugiau pirkėjų susimąsto apie tai, kokį poveikį jų pirkinys turi aplinkai. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

Mūsų šalyje aplinkosauginiai maisto pasirinkimo motyvai kol kas vaidina šiek tiek mažesnį vaidmenį – tik 28 proc. vartotojų prieš pirkdami pagalvoja, koks buvo produkto poveikis aplinkai. Tačiau teigiami pokyčiai pastebimi ir Lietuvos gyventojų mąstyme – 2010 ir 2011 m. apie prekės poveikį aplinkai susimąstydavo tik mažiau nei kas antras Lietuvos vartotojas (atitinkamai 18 proc. ir 19 proc.).

Nors kintantys skaičiai rodo, kad atsakingą vartojimą tiek europiečiai, tiek Lietuvos gyventojai vertina vis labiau teigiamai, dar yra daug erdvės tobulėti. Tačiau kaip suderinti mažesnę kainą ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai? Viena iš piniginei nekandančių alternatyvų yra rinktis savo kasdieniniam stalui vietinius produktus – lietuviškas sezonines daržoves ir vaisius, vengiant iš toli atgabentų maisto produktų.

Juk egzotiniai vaisiai ir daržovės vartotojus pasiekia tik įveikę ilgą kelią, juos pervežant sudeginama daug degalų, be to, sunaudojamas tam tikras kiekis chemikalų jų apsaugai nuo gedimo ir dirbtinai nokinant. Dėl to daugėja į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atsiranda maisto saugumo pažeidimų rizika. Be to, sveikatos specialistų nuomone, vietinis maistas yra sveikiausias.

Kas pasakyta apie maistą, neretai tinka ir kitiems gaminiams. Kitaip sakant, perkant pravartu vadovautis bent trim kriterijais – kaina, kokybė ir poveikis aplinkai.

O kokius klausimus prieš pirkdami produktus bei gaminius užduodate jūs?

P.S. Laidos „Nuomonės“ (2014-04-03) įrašą galite rasti čia.

Pradėkime stebėti kainas dar prieš įvedant eurą

Neilgai trukus Europos institucijos turėtų pateikti vertinimą, ar Lietuva atitinka narystės euro zonoje kriterijus. Tikėtina, kad galutinis sprendimas, ar 2015 m. Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas jau šių metų viduryje. Norime atkreipti vartotojų dėmesį, kad jau dabar būtina stebėti, kaip kinta prekių ir paslaugų kainos.

Tyrimai rodo, kad dvi didžiausios europiečių baimės prieš jų valstybėms įsivedant eurą yra galimas kainų kilimas ir verslininkų piktnaudžiavimas perskaičiuojant kainas nauja valiuta.

Eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, kad efektyviausia prevencinė priemonė, siekiant išvengti galimų nemotyvuotų kainų šuolių, yra kainų stebėjimas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad kainos pakeliamos dar prieš paskelbiant apie euro įvedimą. Jau dabar kai kurie vartotojai informuoja, kad pakilo kai kurių produktų kainos. Todėl skatiname vartotojus jau dabar pradėti kreipti dėmesį, ar prekybininkai specialiai nedidina kainų prieš oficialiai paskelbiant sprendimą dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną. Prasidėjus euro įvedimo procesui svarbu bus stebėti ne tik tai, ar kainos nedidinamos, bet ir tai, ar jos konvertuojamos į eurus nepiktnaudžiaujant.

Verta prisiminti Slovėniją, kuri prie euro perėjo 2007 m. sausio 1 d. Šalyje kainų pokyčius stebėjo ne tik valstybinės institucijos, bet ir vartotojų interesus atstovaujanti Slovėnijos vartotojų asociacija (Slovene Consumers’ Association). Asociacijos atlikti reguliarūs tyrimai parodė, kad labiausiai brango ne prekės, o paslaugos – brango kavinių, maitinimo įstaigų, bankų įkainiai. Tikėta, kad panašus scenarijus galimas ir Lietuvoje.

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Aktyvus vartotojų stebėjimas, domėjimasis kainų pokyčiais ir dalinimasis informacija yra sėkminga spaudimo priemonė nesąžiningiems verslininkams, kurie gali susivilioti pasinaudoti valiutų pokyčio sukelta sumaištimi. Tad būkime budrūs!

Jei pastebėjote netikėtų kainų šuolių aukštyn, kviečiame rašyti komentarus po šiuo mūsų blogo įrašu ir dalintis informacija.

Kodėl skiriasi kainos mobiliuosiuose turgeliuose ir prekybos centruose

Specialus maisto produktų tyrimas prekybos centruose ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose atskleidė, kad vartotojai prieš pirkdami turėtų palyginti kainas.

Tyrimo metu buvo lyginamos maisto produktų, kuriuos galima rasti ir prekybos centruose, ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kainos: pieno produktų, daržovių, mėsos ir duonos. Paaiškėjo, kad kainos gali skirtis gana ženkliai, pavyzdžiui, pieno (149% arba 1,79Lt/l), bulvių (52,5%, 0,31Lt/kg),  rūkytų medžiotojų dešrelių (37,2%, 5,96Lt/kg), rūkytos šoninės (30,5%, 5,49 Lt/kg).

Kainų palyginimas:

Mobilieji turgeliai (pigiau) Proc. (prekybos centrai – mobilieji turgeliai)
Produkto pavadinimas  
Pienas 149 proc.  (2,99-1,20)
Medžiotojų dešrelės 37 proc. (21,96-16,00)
Rūkyta šoninė 30 proc.(23,49 -18,00)
Kalakutų file 18 proc. (19,99-16,99)
Prekybos centrai (pigiau)
Produkto pavadinimas Proc. (mobilieji turgeliai – prekybos centrai )
Bulvės 52 proc. (0,99- 0,59)
Morkos 19 proc.  (0,70-0,59)
Juoda duona 15 proc. (4,3-3,75)
Varškė 8 proc.  (8,00-7,38)

Tyrimas buvo inicijuotas Lietuvos vartotojų instituto ir vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“.

Atsakymas pardavėjui apie kompiuterių grąžinimą ir keitimą

Pardavėjas klausia: Ar galėtumėte parašyti kokiais teisės aktais vadovavotės komentuodami kokybiškų kompiuterių grąžinimo / negrąžinimo sąlygas?

Lietuvos vartotojų institutas atsako:  Atkreipiame dėmesį, kad žemiau paaiškiname situaciją, jeigu vartotojui yra nesuteikiama esminė informacija.

1)      LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.1 d. numato, kad vartotojui turi būti suteikta informacija valstybine kalba.

2)      LR  Civilinio kodekso 6.353 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Civilinio kodekso to paties straipsnio 9 d. numato, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti  6.353 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tai pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti kitus nuostolius.

Kokia vartotojų nuomonė apie būsto renovavimą?

Gegužės mėn. atlikome visuomenės nuomonės tyrimą. Respondentų klausėmė ar jie norėtų gauti daugiau informacijos apie būsto renovavimą. Tyrimas parodė, kad tik 12 proc. apklaustų vartotojų sudomintų ši tema. Tai daugiau senyvo amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Manome, kad gyventojai bijosi prievartinio renovavimo pobūdžio. O ką galvojate Jūs?

Kaip galima sutaupyti skaitant maisto produktų etiketes ?

Šiandien pristatėme tyrimą, kaip skaitant maisto produktų etiketes, galima sutaupyti. Taigi, pirkome pieniškas aukščiausios rūšies dešreles, kurių sudėtyje yra kiaulienos ir jautienos. Brangiausiai 1 kg a.r. pieniškų dešrelių kainavo 21,90 Lt, pigiausiai – 14,83 Lt. Sutaupėme 7,07 cnt. ( 37 proc.)

Jogurtas su braškėmis, 2,5 proc. riebumo. Didžiausia 1 ltr. jogurto su braškėmis kaina – 2,59 Lt, mažiausia – 2,49 Lt. Sutaupėme 0,10 cnt. (4 proc.).

Juoda to paties pavadinimo ir panašios sudėties duona. Didžiausia 1 kg. kaina – 5,73 Lt, mažiausia – 4,85. Sutaupėme 0, 88 cnt. (18 proc.).

Pasterizuotas 2,5 proc. riebumo pienas. Didžiausia 1 ltr. kaina – 2,21 Lt, mažiausia – 1,89 Lt.

Pirkinių krepšelis, kurį sudarė pieniškos dešrelės, jogurtas su braškėmis, pienas ir duona, skaitant maisto produktų etiketes, mums kainavo 20 proc. pigiau.

Atliktas tyrimas buvo vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“, inicijuotos Europos Sąjungos, dalis.  Plačiau apie savo teises, perkant maisto produktus, galima pasiskaitytičia.