Žymos archyvas: asmens duomenys

Asmens duomenys viliojami ir žadant prizus

Neseniai susilaukėme vartotojo klausimo dėl galimai neteisėto asmens duomenų rinkimo tiesioginės rinkodaros tikslais. Smagu, kad žmonės darosi kritiškesni ir labiau domisi asmens duomenų panaudojimo teisėtumu.

Vartotojas pranešė pamatęs vieną keistą konkursą, paskelbtą cvonline.lt svetainėje. Žmonėms buvo siūloma laimėti stilingą 849 litų vertės miesto dviratį. Bet prieš tai reikėjo užpildyti trumpą formą, kurioje prašyta įrašyti ne tik savo, bet ir trijų draugų ar artimųjų el.pašto adresus. Vartotojas nusistebėjo, kad konkurso organizatoriai teigia tiesioginei rinkodarai naudosiantys tik dalyvio kontaktus, bet kam ir kokiais tikslais prašo suvesti draugų ir artimųjų el. paštus – neaišku.

loterija

Prizas už svetimus asmens duomenis?

Nors konkretus konkursas jau pasibaigęs, pati situacija lieka aktuali daugeliui vartotojų. Ar galima taip rinkti asmens duomenis? Ar kitas asmuo, kad ir giminaitis, gali svetimus duomenis dalinti kažkokioms įmonės, kurios, manytina, sieks panaudoti juos tiesioginei rinkodarai? Žinoma, kad ne, ir štai kodėl.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama TIK gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Taigi šiuo atveju trečiųjų asmenų (t. y. draugų ir artimųjų) duomenys iš viso neturėtų būti renkami. Juk nėra nurodyta, nei kam jie renkami, nei kaip toliau bus naudojami. Be to, surinktų asmens duomenų naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais be išankstinio asmens sutikimo naudoti negalima, antraip būtų vykdoma nelegali veikla.

Įmonėms, kurios neteisėtai, be išankstinio vartotojo sutikimo, naudoja elektroninio pašto adresus tiesioginės rinkodaros tikslais, gresia administracinė atsakomybė. Todėl skatiname kiekvieną vartotoją, susidūrus su panašiais konkursais, aktyviai ginti savo teisę į privatumą ir rašyti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Teisė būti pamirštam internete – žingsnis didesnio vartotojų privatumo link

Nepaisant visų patogumų, kurį teikia internetas, didžiausia naudojimosi juo problema – įvairios grėsmės vartotojo privatumui. Todėl itin sveikintinas Europos Teisingumo Teismo neseniai priimtas sprendimas, suteikiantis galimybę kiekvienam vartotojui padaryti neprieinama interneto paieškos sistemose apie jį matomą informaciją.

Saugokite savo privatumą internete!

Saugokite savo privatumą internete! freeimages.com nuotrauka

Nors teisė būti pamirštam dar nėra oficialiai įsigaliojusi ES valstybėse (tai nutiks artimiausiu metu), „Google“ jau suteikia galimybę prašyti pašalinti iš paieškos variklių su jūsų vardu susijusių užklausų rezultatus, jei šie yra netinkami, nesusiję, pasenę arba pateikiama per daug informacijos. Norint išsitrinti iš paieškos sistemų tereikia užpildyti palyginti nesudėtingą formą (nuoroda: https://support.google.com/legal/contact/lr_eudpa?product=websearch&hl=lt ). Nedvejokite šia galimybe pasinaudoti!

Vis dėlto teisė būti užmirštam internete nebus absoliuti. Atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo sprendimo išlygas, „Google“ žada ieškoti pusiausvyros tarp asmens teisės kontroliuoti savo duomenis ir visuomenės teisės žinoti ir platinti informaciją. Todėl informacija, susijusi su finansinėmis aferomis, profesiniu aplaidumu, teistumu ar viešu vyriausybės pareigūnų elgesiu, neturėtų būti šalinama.

Asmens duomenys: tvarkymo teisėtumas

Tikriausiai ne vienas randame komercinius pasiūlymus savo pašto dėžutėse su prierašu, kad duomenys yra paimti iš viešų šaltinių, pavyzdžiui iš telefonų abonentų knygų. Jau ne kartą rašyta ir kalbėta per masines informavimo priemones, kad toks asmens duomenų naudojimas yra neteisėtas. Kodėl? O gi todėl, kad prieš siunčiant bet kokį komercinį pasiūlymą yra būtina gauti asmens sutikimą. Telefonų abonentų knygos yra tam, kad būtų naudojamasi informacija apie asmenų telefonų numerius. Ir tik tokiu  tikslu  asmens duomenys gali būti naudojami. Kitiems tikslams tuos duomenis naudoti yra neteisėta.