Kodėl mažai bylų dėl nesąžiningos komercinės veiklos?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad šiuo metu  atlieka tyrimą dėl vienos avalynės parduotuvės veiksmų, kuomet paskelbus savaitgalio akciją, jog prekės bus parduodamos su 20 proc. nuolaida nuo galutinės kainos. Tačiau ši kaina buvo padidinta, o nuolaidos buvo taikytos nuo naujosios – padidintos – galutinės išpardavimo kainos. Vartotoja I. K. parduotuvėje ketino įsigyti 599 Lt kainuojančius batus, kurie buvo nukainuoti iki 399 Lt. Po kiek laiko vartotoja gavo trumpąją žinutę, kad šio prekybos tinklo privilegijos kortelės turėtojams keletą dienų bus taikoma papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos. Manydama, jog nuolaida bus taikoma nuo galutinės išpardavimo kainos – 399 Lt, vartotoja nusprendė įsigyti batus, tačiau nuvykusi į parduotuvę pamatė, kad jų kaina padidinta iki 459 Lt, o 20 proc. nuolaida taikoma nuo šios sumos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinasi, ar tokie parduotuvės veiksmai nepažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų. 
 
Tačiau neaišku, kodėl per du metus iki šiol tėra išnagrinėti du atvejai?

2 komentarai

  1. jadvyga

    Gera direktyva, tačiau Lietuvoje priimtas įstatymas neveikia, nes kažkodėl beveik nėra skundų dėl nesąžiningos veiklos. Norėtųsi žinoti priežastis: 1) ar vartotojai mažai šviečiami; 2) ar institucijos blogai atlieka savo funkcijas; 3) ar nėra nesąžiningos komercinės veiklos.

    Atsakyti
  2. sofi

    Teko gyventi keliose ES valstybėse. Verslas, vykdydamas savo veiklą dažnai remiasi etikos kodeksais. Juose nustato taisykles, kurios yra net griežtesnės, negu įstatymuose. Lietuvoje kol kas tokių tradicijų nėra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *