Klaidinanti reklama: pažeistas teisingumo kriterijus

aut. MaulbagiNeatskiriama šiandienos įmonių rinkodaros dalimi pripažįstama reklama. Ji ne tik informuoja, bet ir skatina rinktis vieną ar kitą prekę ar paslaugą. Visgi ar retkarčiais nesijaučiame klaidinami reklamos?

Pavyzdžiui,  ką pagalvojame išgirdę ar pamatę tokią  reklamą: „Pramogų ir prekybos centre nuo šiol visos kainos per pusę! Vieną prekę perkate, kitą – dovanojame“. Tikėtina, jog suskumbame į prekybos centrą, nes tikime, kad  pirkdami bet kurią prekę galime gauti kitą nemokamai. Pasirodo, kad tokios nuolaidos  taikomos tik kai kurioms prekėms. Tokia reklama vadinama klaidinančia dėl neteisingumo.

Šiuo atveju yra pažeistas teisingumo kriterijus, kadangi  tik kai kurios prekės yra nemokamos.

Klaidinančią reklamą reglamentuoja ES direktyva, kuri yra perkelta į mūsų šalies teisę. Matyt, reikėtų daug ką keisti tiek reglamentuojant klaidinančią reklamą, tiek ir nagrinėjant vartotojų skundus. Visų pirma, vartotojai klumpa siekdami įrodyti, kad tokia reklama buvo. Iš kitos pusės, verslas nori parodyti savo prekę ar paslaugą ypatingai, kad patrauktų vartotojo dėmesį. Tačiau ar visada tai daro sąžiningai?

4 komentarai

  1. albinas

    Pardavėjai turi būti įpareigojami sudėti prekes su nuolaidomis vienoje lentynoje ar vienoje vietoje, labai aiskiai nurodant, kad šios prekės yra su konkrečia, pvz. 75 proc. nuolaida. Būtų taip pat pravartu, kad būtų nustatyta, jog pardavėjai pateiktų lenteles prie prekių, kur matytųsi konkrečios nuolaidos. O dabar tikras chaosas, kaip kas nori taip tas daro, nors, atrodo, teisės aktai egzistuoja.

    Atsakyti
  2. ieva

    Dažnai atsitinka taip, kad vartotojai negauna prekių, man atrodo, kad turėtų būti ši problema kažkaip sprendžiama. Paskelbia nuolaidas, o prekių tai nėra.

    Atsakyti
  3. anina

    JAV vartotojai naudojasi „rainchek“ sistema. Jeigu prekių pritrūksta, jie gauna „rainchek“ lapelį, kuris suteikia teisę nusipirkti tą pačią prekę vėliau akcijos kaina.

    Atsakyti
  4. gailė

    Kaip vartotoja, susidūriu su daugybe problemų, kurias galėčiau įvardinti taip : 1) keletas institucijų, kurių kompetencija sunkiai atskiriama; 2) tose institucijose egzistuojančios skirtingos ginčų nagrinėjimo procedūros, kas labai apsunkina vartotojų skundų sprendimą; 3) įrodymus , kad suklaidino, turi pateikti vartotojas, valstybės institucijos nesiima jų rinkti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *