Rimantas Zabarauskas: Europos vartotojų konsultacinė grupė pateikė Europos komisijai nuomonę dėl kolektyvinio žalos atlyginimo

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nereti atvejai, kai vartotojų teisės pažeidžiamos dideliu mastu. Tai gali pasitaikyti prekyboje, parduodant nekokybiškus gaminius, pateikiant vartotojus klaidinančią informaciją, nepagrįstai priskaičiuojant vartotojui apmokėti papildomas sumas už nesuteiktas ar nepilnai suteiktas paslaugas ir pan. Nei kiek ne rečiau vartotojų teisės gali būti taip pat pažeidžiamos jiems atsiskaitant už suvartotą energiją ar komunalines paslaugas. Tokiais veiksmais vartotojams yra padaroma žala plačiu mastu, tačiau vienam vartotojui ji yra palyginti nedidelė. Todėl tik retais atvejais žalą patyręs vartotojas ryžtasi bylinėtis teismine tvarka dėl keliasdešimties ar kelių šimtų litų jam padarytos žalos prisiteisimo. Neišvengiamos darbo, laiko bei nervų sąnaudos, ilgos teisminės procedūros atgraso žalą patyrusį vartotoją nuo išsireikalavimo iš kaltininko atlyginti žalą per teismą. Europos komisijos atliktos studijos parodė, kad vienas iš penkių vartotojų Europoje nesikreiptų į teismą dėl mažesnės už 1000 eurų žalos atlyginimo, o dėl mažiau 200 eurų žalos į teismą nesikreiptų pusė apklaustų vartotojų. To rezultate nemažai vartotojų teisių pažeidimų praeina be pasekmių pažeidėjams.

Šią kliūtį galima įveikti, vartotojams kooperuojantis dėl kolektyvinio žalos atlyginimo. Šis ES teisėje naudojamas terminas (angl. collective redress) apibrėžia kolektyvinius teisinius veiksmus, kai didelė žmonių grupė, patyrusi žalą dėl analogiškų priežasčių ar aplinkybių, teikia kolektyvinį ieškinį teismui. Kolektyvinio žalos atlyginimo teisinė bazė pirmiausiai atsirado JAV, taip pat ten buvo sukaupta didžiausia tokių bylų praktika. Tuo tarpu Europoje kolektyvinis žalos atlyginimas kol kas nėra labai paplitęs. Tik 13 ES šalių turi įvairias sistemas, kuriose įteisinti labai skirtingi kolektyvinių teisinių veiksmų mechanizmai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, kolektyvinio žalos atlyginimo teisinio mechanizmo nėra. Nors Civilinio proceso kodekso 49 str. nustato, kad „viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys“, tačiau ši nuostata nėra konkretizuota tiek, kad ją galima būtų taikyti praktikoje.

ES teisėje kolektyvinio žalos atlyginimo teisinio mechanizmo taip pat nėra. Tuo tarpu nuolat pasitaiko atvejų, kai vartotojams yra padaroma žala dideliu mastu. Tarp platesnį atgarsį įgijusių atvejų – Jungtinės Karalystės bankų piktnaudžiavimai, priskaičiuojant per didelius mokesčius tūkstančiams savo klientų, taip pat Portugalijos teleryšių kompanijos nustatytas „prisijungimo mokestis“, dėl kurio 3 mln. klientų permokėjo kompanijai 70 mln. eurų. Grupei Portugalijos vartotojų pateikus teismui ieškinį prieš kompaniją, Lisabonos teismas pripažino „prisijungimo mokestį“ neteisėtu ir įpareigojo kompaniją atlyginti savo klientams padarytus nuostolius.      Siekdama pašalinti esamą teisinę spragą ir geriau apginti vartotojų teises, Europos komisija 2008 m lapkričio 27 d. paskelbė žaliąją knygą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo ir paprašė komentarų iš visų suinteresuotų šalių iki š.m. kovo 1 d. Kaip žinoma, žaliosios knygos publikavimas pažymi pirmąjį ES teisės tam tikroje probleminėje srityje kūrimo etapą, kai surenkama šalių – narių nuomonė bei jose taikoma praktika.

Atsiliepdama į Komisijos kvietimą, Europos vartotojų konsultacinė grupė (EVKG) parengė savo nuomonę žaliojoje knygoje keliamais klausimais. EVKG yra Europos komisijos įsteigtas konsultacinis organas, kuriam patikėta atstovauti Europos vartotojų interesus ir teikti nepriklausomą nuomonę įvairiais vartotojų teisių apsaugos ir politikos klausimais.

2008 m gruodžio 9 d. posėdyje Briuselyje EVKG apsvarstė Komisijos paskelbtą žaliąją knygą ir nusprendė sudaryti specialią pogrupę jungtinei EVKG nuomonei pareikšti. Š.m. vasario 11 d. įvyko pogrupės posėdis, kuriame buvo suderinta EVKG nuomonė dėl žaliojoje knygoje iškeltų klausimų. Vasario 27 d. nuomonė buvo pateikta Europos komisijai.

 Pateiksiu pagrindinius momentus iš EVKG nuomonės.

 1)    EVKG sveikina Komisijos iniciatyvą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo ir laiko tai svarbia priemone vartotojų teisių stiprinimui Europoje;

2)    Būtina sukurti kolektyvinio žalos atlyginimo teisinę bazę ES lygmenyje;

3)    Šalyse, kurios neturi kolektyvinio žalos atlyginimo teisinio mechanizmo, šis trūkumas laikytinas didele vartotojų teisių apsaugos spraga;

4)    Kiekvienoje ES šalyje privalėtų egzistuoti teisminis kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmas;

5)    Alternatyviniai ginčų sprendimo būdai (ikiteisminės derybos, mediacija, taikos sutartys ir kt.) patys vieni be 4) punkte pateiktos sąlygos negali būti pripažinti pakankama priemone vartotojų interesams apginti. Šie būdai priklauso nuo tarpininkaujančių institucijų, jų finansavimo, pažeidėjų geranoriškumo ir nusiteikimo derėtis ar pripažinti padarytą pažeidimą. Nors daugelyje ES šalyse veikia labai įvairūs alternatyviniai ginčų sprendimo būdai, praktika parodė, kad, nesant teisminio mechanizmo opcijos, paskatos išspręsti ginčą neteismine tvarka labai susilpnėja;

6)    ES lygyje parengti principai ir teisinės nuostatos turi būti privalomos visoms šalims – narėms. Visi Europos vartotojai privalo turėti kolektyvinio žalos atlyginimo teisminę galimybę. Patirtis rodo, kad neprivalomos šalims – narėms teisinės nuostatos veda prie fragmentiškos vartotojų apsaugos ir yra neefektyvios.

Rimantas Zabarauskas

Europos vartotojų konsultacinės grupės nario nuo Lietuvos pavaduotojas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *