Kategorijos archyvas: Uncategorized

Lietuvos vartotojų organizacijų spindesys ir skurdas

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad pastebėję didelę konkurencijos problemą, 47 proc. Lietuvos gyventojų kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas. Į nacionalinę konkurencijos instituciją kreiptųsi 42 proc. lietuvių. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad vidutinis europietis į vartotojų organizacijas kreiptųsi daug dažniau – tokį kelią rinktųsi 69 proc. apklaustųjų.

Erubarometro rezultatai sukelia dvejopas mintis. Viena vertus, džiugu, kad vartotojų asociacijomis pasitikima labiau nei valstybinėmis institucijomis. Ypač garbinga laimėti pasitikėjimo kovą varžantis su Konkurencijos taryba, kuri yra viena aktyviausių kontrolės institucijų Lietuvoje.

Kita vertus, atotrūkis nuo Europos vidurkio akivaizdžiai parodo, kad mūsų šalyje vartotojų organizacijoms sunkiau. Tiek dėl nesusiformavusių sėkmingo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tradicijų, tiek dėl finansų stygiaus. Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus, o vartotojų teises ginančių ir juos šviečiančių NVO biudžetas yra minimalus. Nepakankami ištekliai apsunkina NVO gyvenimą – tampa sunku planuoti ir įgyvendinti kryptingą veiklą ginant vartotojų interesus.

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Verslas savo produktų ir paslaugų reklamai išleidžia milijonus

Jei vartotojų organizacijos būtų įgalintos veikti, naudą pajustų visi: tiek vartotojai, tiek verslas, tiek valstybės institucijos. Tik ar kam nors tai iš tiesų rūpi?

Vieninga mokėjimų rinka veiks pigiau, Lietuvai dar tenka palaukti

Šios vasaros įkarštyje žengti svarbūs žingsniai link Bendros mokėjimų eurais erdvės, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), sukūrimo. Vartotojams šis perėjimas reikš konkurencingesnes kainas už pinigų pavedimus ir mokėjimus. Galima pagrįstai manyti, jog konkurencingesnės kainos reikš mažesnes kainas. Kodėl?

  • Šiuo metu mokėjimų eurais rinka nėra vieninga – skirtingose šalyse veikia kiek skirtingi reguliavimai.
  • SEPA ilgainiui šiuos reikalavimus suvienodins visose erdvei priklausančiose šalyse (visose ES narėse bei kai kuriose partnerėse, iš viso 34 valstybėse).
  • Kadangi SEPA erdvė yra vieninga rinka, mokėjimai šios rinkos viduje turės būti atliekami už vienodą kainą. Visais atvejais, kai mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai bus iš SEPA šalių, nereikės mokėti už „tarptautinį pavedimą“! Bus taikomas įprastas vidaus pervedimo mokestis.

Euro zonos šalyse šis reglamentas įsigaliojo nuo šio mėnesio pradžios. Lietuvai teks palaukti dar metus nuo euro valiutos įvedimo pradžios – iki 2016 m. sausio 1 dienos.

Degalinių tinklų siūlomos kainos: kada galėsime palyginti?

Kelionės po mažus ir didelius Lietuvos miestus mums įprastos – juk vartotojai gyvena ne tik Vilniuje. O kelionėms reikalingas kuras. Neseniai prisireikė pažiūrėti, kaip skirtingose degalinėse skiriasi jo kainos, nes tokių skirtumų, žinoma, yra.

Deja, didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai savo kainų internete neskelbia. Kaip išimtis verta paminėjimo tik „Statoil“ (žiūrėti čia). Interneto svetainių, kurios kasdien atnaujintų visų pagrindinių degalinių tinklų kuro kainas kasdien ir leistų jas palyginti, taip pat nėra. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes svetainės, leidžiančios palyginti kainas, vis labiau įsitvirtina Lietuvoje – lyginti galima maisto produktų, kompiuterinės technikos, kitų produktų kainas.

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje net 44% vartotojų lygino elektros ir kuro kainas tam skirtose interneto svetainėse – didesnis kiekis žmonių internete peržiūrėdavo tik automobilio ir būstų draudimo kainų palyginimus  (plačiau). Todėl galima gana užtikrintai teigti, kad degalinių tinklų siūlomų kainų palyginimas būtų populiarus ir Lietuvoje. Ypač toks, kuris leistų lyginti kuro kainas naudojant specialią programėlę išmaniajame telefone.

Gausesnė, lengvai prieinama informacija apie parduodamus produktus ir jų kainas padeda vartotojams priimti jiems naudingiausius sprendimus, o rinkoje atsiranda daugiau konkurencijos. Tinka tokia paralelė: kai informacija apie kainas ir produktus vartotojui pateikta neužslėptai, jis tarsi žaidžia šachmatais (pateiktą informaciją užtenka tik apdoroti geriausiam sprendimui), o kai informacijos nėra, tenka spėlioti aklai, ir žaidimas tampa panašus į laivų mūšį – arba pataikysi, arba ne.

Savanoriauk dvejuose festivaliuose prasmingam reikalui!

SKUBUS PASIŪLYMAS puikiai SAVANORYSTEI! :)
Registracija iki pirmadienio.

Ne visa prekyba yra sąžininga! Šią liepą muzikos festivaliuose tu gali prisidėti prie to, kad tai keistųsi ir pasaulis taptų geresnis.

Kaip? Ieškome merginos ir vaikino savanoriauti sąžiningos prekybos judėjimo paviljone, kur užduotimis, dovanomis ir degustacijomis bus stebinami festivaliautojai per „Varom!“ ir „Velnio akmenį“. Ne tik galėsite pasireikšti sava energija, noru sužinoti apie sąžiningą prekybą ir supažindinti kitus – be viso to dar ir įdomiai praleisite laiką.

Jei tu…
• Esi 18-25 metų amžiaus.
• Nebijai užkalbinti nepažįstamų žmonių ir pats būti užkalbintas.
• Žinai, kad pasaulis nesibaigia prie Lietuvos sienų.
• Kreipi dėmesį į tai, kokius produktus perki.
• Nori daugiau sužinoti apie Sąžiningos prekybos judėjimą ir padėti sužinoti kitiems.
• Mėgsti žaisti, nebijai išmokti kažko naujo bei išmokyti kitus kažko naujo.

…susirask bičiulį, taip pat atitinkantį šias sąlygas, ir kartu (vaikinas ir mergina) registruokitės būti Sąžiningos prekybos judėjimo savanoriais! Registracijos anketa – čia.

Registruotis kviečiame iki pirmadienio, liepos 7d., tad paskubėk!

Su savanoriavimu susiję dalykai (kelionė, maistas, festivalio bilietas) suteikiami nemokamai.

Teisė būti pamirštam internete – žingsnis didesnio vartotojų privatumo link

Nepaisant visų patogumų, kurį teikia internetas, didžiausia naudojimosi juo problema – įvairios grėsmės vartotojo privatumui. Todėl itin sveikintinas Europos Teisingumo Teismo neseniai priimtas sprendimas, suteikiantis galimybę kiekvienam vartotojui padaryti neprieinama interneto paieškos sistemose apie jį matomą informaciją.

Saugokite savo privatumą internete!

Saugokite savo privatumą internete! freeimages.com nuotrauka

Nors teisė būti pamirštam dar nėra oficialiai įsigaliojusi ES valstybėse (tai nutiks artimiausiu metu), „Google“ jau suteikia galimybę prašyti pašalinti iš paieškos variklių su jūsų vardu susijusių užklausų rezultatus, jei šie yra netinkami, nesusiję, pasenę arba pateikiama per daug informacijos. Norint išsitrinti iš paieškos sistemų tereikia užpildyti palyginti nesudėtingą formą (nuoroda: https://support.google.com/legal/contact/lr_eudpa?product=websearch&hl=lt ). Nedvejokite šia galimybe pasinaudoti!

Vis dėlto teisė būti užmirštam internete nebus absoliuti. Atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo sprendimo išlygas, „Google“ žada ieškoti pusiausvyros tarp asmens teisės kontroliuoti savo duomenis ir visuomenės teisės žinoti ir platinti informaciją. Todėl informacija, susijusi su finansinėmis aferomis, profesiniu aplaidumu, teistumu ar viešu vyriausybės pareigūnų elgesiu, neturėtų būti šalinama.

Sekant ženklus: popierinis puodukas ir aplinka

Per pietus Lietuvos vartotojų institute išgėrę kavos, užmetėme akį į popierinį puodelį, kurį gavome pirkdami kavą netoliese esančioje kepyklėlėje. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad šis puodelis – dar vienas žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) pavyzdys: žalios spalvos elementai, šiuo atveju pora labai pavasariškų lapelių, prilipdyti prie kokio nors apskrito užrašo, taip sudaromas įspūdis, jog prekė turi kokios nors rūšies ekologinį ar kitą aplinkai palankų sertifikatą.

Tačiau atidesnis žvilgsnis nusimanantiems žmonėms pasako daugiau:

blogui

Šalia pavasario lapelių prie bereikšmio apskritimo yra uždėtas daug mažesnis, tačiau tikras sertifikato ženklas – PEFC. Šis trumpinimas iššifruotinas kaip Programme for the Endorsement of Forest Certification (Miškų sertifikavimo sistemų tvirtinimo programa). Tai skėtinė organizacija, apjungianti įvairias miškų sertifikavimo sistemas. Daugybė miškų visame pasaulyje tvarkomi pagal PEFC standartus, kreipiant dėmesį į biologinės įvairovės saugojimą, minimalų cheminių medžiagų naudojimą, darbininkų teisių ir gerovės užtikrinimą ir kita. Sakydami, kad tokių miškų yra daugybė, neperdedame: PEFC sertifikuotų miškų plotas yra 37 kartus didesnis už Lietuvos plotą.

Ant iš pradžių įtarinėto puodelio esantis ženkliukas nurodo, kad popieriaus, iš kurio pagamintas puodukas, gimtinė yra miškas, turintis PEFC sertifikatą. Štai ką reiškia mokėti tinkamai skaityti ženklus ant pakuočių. Puodelis žaliuoju smegenų plovimu kaltintas buvo visai neteisingai.

Žinoma, primename, jog ekologiškiausia tara, iš kurios galima gerti kavą, yra daugkartinio panaudojimo puodelis. Skanios kavos visiems šiandien ragausiantiems!

Lojalūs ir nauji klientai: nelygios sąlygos

Šią savaitę išsiuntėme kreipimąsi mobiliojo ryšio operatoriams su prašymu nutraukti tiesioginę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kadangi tokiais veiksmais yra pažeidžiami net trys teisės aktai. Tai reiškia, kad teikti komercinius pasiūlymus turi būti gautas vartotojo sutikimas dar prieš jam paskambinant.

Šiuo metu vykdoma telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo sudaro sąlygas nelygiam esamų ir naujų klientų traktavimui. Esamas klientas negali pasinaudoti palankiomis naujiems klientams taikomomis kainomis. Dar daugiau, naujiems klientams teikiami palankūs pasiūlymai nėra vieši, jie teikiami tik telefonu, tiesiogiai jiems paskambinus („iš po stalo“). Kyla abejonių, ar tik ne lojalūs klientai finansuoja naujiems klientams teikiamas paslaugas, nes kartais atrodo, kad jos yra finansiškai nuostolingos paslaugos teikėjui.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Perkant svarbi ne tik kaina

Šį ketvirtadienį, balandžio 3 d., teko dalyvauti INIT TV laidoje „Požiūriai“, kurioje buvo kalbėtasi apie lietuvių vartojimo įpročius. Kalba tradiciškai pasisuko ir apie tai, kokiais kriterijais vadovaudamiesi perkame, pvz., maistą. Kelios įžvalgos.

Visi sutaria, kad renkantis, ką pirkti, vartotojus labiausiai masina maža kaina. Tačiau ar pirkėjai tikrai apsiriboja vien šiuo kriterijumi?

Ar užtenka vertinti tik prekės kainą?

Ar užtenka vertinti tik prekės kainą?

Pagal naujausią Europos Komisijos parengtą Vartotojų sąlygų suvestinę, keturi iš dešimties (40,7 proc.) Europos vartotojų teigia, kad prekių arba paslaugų poveikis aplinkai turėjo įtakos jiems priimant sprendimus dėl pirkimo per paskutines dvi savaites. Palyginti su buvusiomis suvestinėmis, aiškėja, kad vis daugiau pirkėjų susimąsto apie tai, kokį poveikį jų pirkinys turi aplinkai. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

Mūsų šalyje aplinkosauginiai maisto pasirinkimo motyvai kol kas vaidina šiek tiek mažesnį vaidmenį – tik 28 proc. vartotojų prieš pirkdami pagalvoja, koks buvo produkto poveikis aplinkai. Tačiau teigiami pokyčiai pastebimi ir Lietuvos gyventojų mąstyme – 2010 ir 2011 m. apie prekės poveikį aplinkai susimąstydavo tik mažiau nei kas antras Lietuvos vartotojas (atitinkamai 18 proc. ir 19 proc.).

Nors kintantys skaičiai rodo, kad atsakingą vartojimą tiek europiečiai, tiek Lietuvos gyventojai vertina vis labiau teigiamai, dar yra daug erdvės tobulėti. Tačiau kaip suderinti mažesnę kainą ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai? Viena iš piniginei nekandančių alternatyvų yra rinktis savo kasdieniniam stalui vietinius produktus – lietuviškas sezonines daržoves ir vaisius, vengiant iš toli atgabentų maisto produktų.

Juk egzotiniai vaisiai ir daržovės vartotojus pasiekia tik įveikę ilgą kelią, juos pervežant sudeginama daug degalų, be to, sunaudojamas tam tikras kiekis chemikalų jų apsaugai nuo gedimo ir dirbtinai nokinant. Dėl to daugėja į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atsiranda maisto saugumo pažeidimų rizika. Be to, sveikatos specialistų nuomone, vietinis maistas yra sveikiausias.

Kas pasakyta apie maistą, neretai tinka ir kitiems gaminiams. Kitaip sakant, perkant pravartu vadovautis bent trim kriterijais – kaina, kokybė ir poveikis aplinkai.

O kokius klausimus prieš pirkdami produktus bei gaminius užduodate jūs?

P.S. Laidos „Nuomonės“ (2014-04-03) įrašą galite rasti čia.

Pradėkime stebėti kainas dar prieš įvedant eurą

Neilgai trukus Europos institucijos turėtų pateikti vertinimą, ar Lietuva atitinka narystės euro zonoje kriterijus. Tikėtina, kad galutinis sprendimas, ar 2015 m. Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas jau šių metų viduryje. Norime atkreipti vartotojų dėmesį, kad jau dabar būtina stebėti, kaip kinta prekių ir paslaugų kainos.

Tyrimai rodo, kad dvi didžiausios europiečių baimės prieš jų valstybėms įsivedant eurą yra galimas kainų kilimas ir verslininkų piktnaudžiavimas perskaičiuojant kainas nauja valiuta.

Eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, kad efektyviausia prevencinė priemonė, siekiant išvengti galimų nemotyvuotų kainų šuolių, yra kainų stebėjimas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad kainos pakeliamos dar prieš paskelbiant apie euro įvedimą. Jau dabar kai kurie vartotojai informuoja, kad pakilo kai kurių produktų kainos. Todėl skatiname vartotojus jau dabar pradėti kreipti dėmesį, ar prekybininkai specialiai nedidina kainų prieš oficialiai paskelbiant sprendimą dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną. Prasidėjus euro įvedimo procesui svarbu bus stebėti ne tik tai, ar kainos nedidinamos, bet ir tai, ar jos konvertuojamos į eurus nepiktnaudžiaujant.

Verta prisiminti Slovėniją, kuri prie euro perėjo 2007 m. sausio 1 d. Šalyje kainų pokyčius stebėjo ne tik valstybinės institucijos, bet ir vartotojų interesus atstovaujanti Slovėnijos vartotojų asociacija (Slovene Consumers’ Association). Asociacijos atlikti reguliarūs tyrimai parodė, kad labiausiai brango ne prekės, o paslaugos – brango kavinių, maitinimo įstaigų, bankų įkainiai. Tikėta, kad panašus scenarijus galimas ir Lietuvoje.

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Stebėkime prekių ir paslaugų kainų pokyčius!

Aktyvus vartotojų stebėjimas, domėjimasis kainų pokyčiais ir dalinimasis informacija yra sėkminga spaudimo priemonė nesąžiningiems verslininkams, kurie gali susivilioti pasinaudoti valiutų pokyčio sukelta sumaištimi. Tad būkime budrūs!

Jei pastebėjote netikėtų kainų šuolių aukštyn, kviečiame rašyti komentarus po šiuo mūsų blogo įrašu ir dalintis informacija.