Kategorijos archyvas: Nesąžininga komercinė veikla

Asmens duomenys viliojami ir žadant prizus

Neseniai susilaukėme vartotojo klausimo dėl galimai neteisėto asmens duomenų rinkimo tiesioginės rinkodaros tikslais. Smagu, kad žmonės darosi kritiškesni ir labiau domisi asmens duomenų panaudojimo teisėtumu.

Vartotojas pranešė pamatęs vieną keistą konkursą, paskelbtą cvonline.lt svetainėje. Žmonėms buvo siūloma laimėti stilingą 849 litų vertės miesto dviratį. Bet prieš tai reikėjo užpildyti trumpą formą, kurioje prašyta įrašyti ne tik savo, bet ir trijų draugų ar artimųjų el.pašto adresus. Vartotojas nusistebėjo, kad konkurso organizatoriai teigia tiesioginei rinkodarai naudosiantys tik dalyvio kontaktus, bet kam ir kokiais tikslais prašo suvesti draugų ir artimųjų el. paštus – neaišku.

loterija

Prizas už svetimus asmens duomenis?

Nors konkretus konkursas jau pasibaigęs, pati situacija lieka aktuali daugeliui vartotojų. Ar galima taip rinkti asmens duomenis? Ar kitas asmuo, kad ir giminaitis, gali svetimus duomenis dalinti kažkokioms įmonės, kurios, manytina, sieks panaudoti juos tiesioginei rinkodarai? Žinoma, kad ne, ir štai kodėl.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama TIK gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Taigi šiuo atveju trečiųjų asmenų (t. y. draugų ir artimųjų) duomenys iš viso neturėtų būti renkami. Juk nėra nurodyta, nei kam jie renkami, nei kaip toliau bus naudojami. Be to, surinktų asmens duomenų naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais be išankstinio asmens sutikimo naudoti negalima, antraip būtų vykdoma nelegali veikla.

Įmonėms, kurios neteisėtai, be išankstinio vartotojo sutikimo, naudoja elektroninio pašto adresus tiesioginės rinkodaros tikslais, gresia administracinė atsakomybė. Todėl skatiname kiekvieną vartotoją, susidūrus su panašiais konkursais, aktyviai ginti savo teisę į privatumą ir rašyti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Degalinių tinklų siūlomos kainos: kada galėsime palyginti?

Kelionės po mažus ir didelius Lietuvos miestus mums įprastos – juk vartotojai gyvena ne tik Vilniuje. O kelionėms reikalingas kuras. Neseniai prisireikė pažiūrėti, kaip skirtingose degalinėse skiriasi jo kainos, nes tokių skirtumų, žinoma, yra.

Deja, didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai savo kainų internete neskelbia. Kaip išimtis verta paminėjimo tik „Statoil“ (žiūrėti čia). Interneto svetainių, kurios kasdien atnaujintų visų pagrindinių degalinių tinklų kuro kainas kasdien ir leistų jas palyginti, taip pat nėra. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes svetainės, leidžiančios palyginti kainas, vis labiau įsitvirtina Lietuvoje – lyginti galima maisto produktų, kompiuterinės technikos, kitų produktų kainas.

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Kada galėsime palyginti kuro kainas? freeimages.com nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje net 44% vartotojų lygino elektros ir kuro kainas tam skirtose interneto svetainėse – didesnis kiekis žmonių internete peržiūrėdavo tik automobilio ir būstų draudimo kainų palyginimus  (plačiau). Todėl galima gana užtikrintai teigti, kad degalinių tinklų siūlomų kainų palyginimas būtų populiarus ir Lietuvoje. Ypač toks, kuris leistų lyginti kuro kainas naudojant specialią programėlę išmaniajame telefone.

Gausesnė, lengvai prieinama informacija apie parduodamus produktus ir jų kainas padeda vartotojams priimti jiems naudingiausius sprendimus, o rinkoje atsiranda daugiau konkurencijos. Tinka tokia paralelė: kai informacija apie kainas ir produktus vartotojui pateikta neužslėptai, jis tarsi žaidžia šachmatais (pateiktą informaciją užtenka tik apdoroti geriausiam sprendimui), o kai informacijos nėra, tenka spėlioti aklai, ir žaidimas tampa panašus į laivų mūšį – arba pataikysi, arba ne.

Teisė būti pamirštam internete – žingsnis didesnio vartotojų privatumo link

Nepaisant visų patogumų, kurį teikia internetas, didžiausia naudojimosi juo problema – įvairios grėsmės vartotojo privatumui. Todėl itin sveikintinas Europos Teisingumo Teismo neseniai priimtas sprendimas, suteikiantis galimybę kiekvienam vartotojui padaryti neprieinama interneto paieškos sistemose apie jį matomą informaciją.

Saugokite savo privatumą internete!

Saugokite savo privatumą internete! freeimages.com nuotrauka

Nors teisė būti pamirštam dar nėra oficialiai įsigaliojusi ES valstybėse (tai nutiks artimiausiu metu), „Google“ jau suteikia galimybę prašyti pašalinti iš paieškos variklių su jūsų vardu susijusių užklausų rezultatus, jei šie yra netinkami, nesusiję, pasenę arba pateikiama per daug informacijos. Norint išsitrinti iš paieškos sistemų tereikia užpildyti palyginti nesudėtingą formą (nuoroda: https://support.google.com/legal/contact/lr_eudpa?product=websearch&hl=lt ). Nedvejokite šia galimybe pasinaudoti!

Vis dėlto teisė būti užmirštam internete nebus absoliuti. Atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo sprendimo išlygas, „Google“ žada ieškoti pusiausvyros tarp asmens teisės kontroliuoti savo duomenis ir visuomenės teisės žinoti ir platinti informaciją. Todėl informacija, susijusi su finansinėmis aferomis, profesiniu aplaidumu, teistumu ar viešu vyriausybės pareigūnų elgesiu, neturėtų būti šalinama.

Lojalūs ir nauji klientai: nelygios sąlygos

Šią savaitę išsiuntėme kreipimąsi mobiliojo ryšio operatoriams su prašymu nutraukti tiesioginę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kadangi tokiais veiksmais yra pažeidžiami net trys teisės aktai. Tai reiškia, kad teikti komercinius pasiūlymus turi būti gautas vartotojo sutikimas dar prieš jam paskambinant.

Šiuo metu vykdoma telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo sudaro sąlygas nelygiam esamų ir naujų klientų traktavimui. Esamas klientas negali pasinaudoti palankiomis naujiems klientams taikomomis kainomis. Dar daugiau, naujiems klientams teikiami palankūs pasiūlymai nėra vieši, jie teikiami tik telefonu, tiesiogiai jiems paskambinus („iš po stalo“). Kyla abejonių, ar tik ne lojalūs klientai finansuoja naujiems klientams teikiamas paslaugas, nes kartais atrodo, kad jos yra finansiškai nuostolingos paslaugos teikėjui.

„Papildomų mokesčių spąstams“ – galas

Kelionių lėktuvu pirkėjai (ypač rinkęsi mažų kainų oro linijas) dar tikrai atmena laikus, kai už patogias, bet nebūtinas papildomas skrydžio paslaugas, tokias kaip draudimas, susimokėti būdavo galima netyčia – mokestį įtraukiantys pirkimo langeliai pirkimo tinklalapyje būdavo pažymėti automatiškai. Nuo šiol tokios verslo praktikos turės liautis.

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Jokių spąstų vartotojams! sxc.hu nuotrauka

Lietuvoje greitai įsigaliosianti Europos Sąjungos direktyva nustato draudimą interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Tai palanku vartotojui. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ nebetaiko (ir nebegali taikyti) anksčiau naudotų metodų, kai būdavo automatiškai pažymimi langeliai prie mokamų paslaugų, tokių kaip vietos lėktuvo salone pasirinkimas.

Be to, ES šalyse panaikinami ir „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos (dar žinomi kaip „mokėjimo spąstai“). Nuo šiol verslininkai turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Naujos ES vartotojų gynimo nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę jau perkeltos ir įsigalios 2014 m. birželio 13 d. Plačiau apie tai informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Ką mes valgome?

Tikriausiai nesusimąstome, ką valgome. Štai žvilgterėkime į vieną iš aukščiausios rūšies pieniškų dešrelių sudėtį: 

Virtos ekstra pieniškos dešrelės

Sudėtis: kiauliena, vanduo, jautiena, galvijų riebalai, kiaulių odelių emulsija, pieno milteliai, konservantai: E250, E262, gliukozė, aromato ir skonio stipriklis E621, druska, antioksidatoriai: E300, E330, E316, prieskoniai ir jų ekstraktai, kvapniosios medžiagos, cukrus, stabilizatoriai: E450, E451, laktozė 

Kodėl mažai bylų dėl nesąžiningos komercinės veiklos?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad šiuo metu  atlieka tyrimą dėl vienos avalynės parduotuvės veiksmų, kuomet paskelbus savaitgalio akciją, jog prekės bus parduodamos su 20 proc. nuolaida nuo galutinės kainos. Tačiau ši kaina buvo padidinta, o nuolaidos buvo taikytos nuo naujosios – padidintos – galutinės išpardavimo kainos. Vartotoja I. K. parduotuvėje ketino įsigyti 599 Lt kainuojančius batus, kurie buvo nukainuoti iki 399 Lt. Po kiek laiko vartotoja gavo trumpąją žinutę, kad šio prekybos tinklo privilegijos kortelės turėtojams keletą dienų bus taikoma papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos. Manydama, jog nuolaida bus taikoma nuo galutinės išpardavimo kainos – 399 Lt, vartotoja nusprendė įsigyti batus, tačiau nuvykusi į parduotuvę pamatė, kad jų kaina padidinta iki 459 Lt, o 20 proc. nuolaida taikoma nuo šios sumos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinasi, ar tokie parduotuvės veiksmai nepažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų. 
 
Tačiau neaišku, kodėl per du metus iki šiol tėra išnagrinėti du atvejai?

Kabelinė televizija ir reklama – jaukas

 Vartotojai skundžiasi: viena kabelinė televizija paskelbė pranešimą, kad naujiems abonentams įvedamas naujas didesnis abonentinis mokestis. Tai turėtų būti signalas lojaliems klientams, kad šis abonentinis mokestis jiems netaikomas. O kaip su naujais klientais? Po dviejų savaičių išmetamas dar vienas pranešimas – nauji abonentai atleidžiami nuo abonentinio mokesčio 3 mėnesius. Kaip tai turėtume suprasti? Niekaip kitaip kaip reklamą – jauką.

Juodasis nesąžiningų veiklų sąrašas: reklama jaukas

aut. lamazoneNesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas numato nesąžiningų veiklų sąrašą. Viena iš veiklų, priskiriamų nesąžiningų veiklų sąrašui -  reklama jaukas.  Europos Komisija net sukūrė specialų tinklalapį informacijai apie nesąžiningą komercinę veiklą teikti, kuriame pateikia informaciją kaip reikėtų suprasti reklamą jauką.

Keliaukite į Barseloną tik už 1 eurą!

Skaityti toliau

Nesąžininga komercinė veikla: ar tikrai vartotojai skriaudžiami?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (www.vartotojoteises.lt) pranešė, kad išnagrinėjusi vieną iš pirmųjų bylų dėl nesąžiningos komercinės veiklos, priėmė sprendimą, jog  UAB „Interneto vartai“  pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Bendrovė vartotojai  nesuteikė svarbios informacijos, jog persėdimo tarpiniame oro uoste metu reikės atlikti bagažo registracijos procedūrą iš naujo. Atrodo, paprastas atvejis, kokių šimtai. Įdomu, kodėl tiek mažai bylų?