Autoriaus archyvas: LVI2

Prekybininkai nežino, kas yra patalynės reikmenys

Prekybininkai kartais nežino, ką parduoda. Jie teigia, kad patalynei skirti užvalkalai (pagalvėms, antklodėms) yra patalynės reikmenys. Kadangi patalynės reikmenys įrašyti į kokybiškų nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą, vartotojams tai labai aktualu: nusipirkę užvalkalus pagalvei ar antklodei, negali jų grąžinti.

Tai kas gi tie patalynės reikmenys? Prie jų pagal Prekių kombinuotąją nomenklatūrą yra priskiriami: čiužiniai, vatinės antklodės, dygsniuotos pūkinės antklodės, dekoratyvinės pagalvėlės, pufai ir pagalvės. Taigi, kaip matome, čia nėra įrašytų užvalkalų. Reiškia, vartotojai, nusipirkę juos, gali grąžinti.

Žmogaus teisių grimasos LRS žmogaus teisių komitete

2010 03 31 LRS žmogaus teisių komitetas išklausė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitą  ir svarstė vartotojų apgaudinėjimo klausimus TV loterijų transliavimo metu. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vartotojai šioje srityje – nepageidaujamų žinučių apie loterijas siuntimas, kai vartotojai patys už jas turi susimokėti, galimybių atsisakyti minėtų žinučių nesudarymas, o ir pačių žinučių be vartotojo sutikimo siuntinėjimas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka nesudarė galimybių pasisakyti nevyriausybinėms organizacijoms nei apie vartotojų apsaugą Lietuvoje, nei apie TV loterijas. Buvo klausomasi tik valstybės institucijų atstovų. Toks pirmininko elgesys pademonstravo požiūrį į kitą nuomonę, nes vartotojų organizacijos labai kritiškai žiūri į valstybės vykdomą vartotojų apsaugą. Ką gi, komitetas parodė savo tikrąjį veidą.

Kodėl skiriasi kainos mobiliuosiuose turgeliuose ir prekybos centruose

Specialus maisto produktų tyrimas prekybos centruose ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose atskleidė, kad vartotojai prieš pirkdami turėtų palyginti kainas.

Tyrimo metu buvo lyginamos maisto produktų, kuriuos galima rasti ir prekybos centruose, ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kainos: pieno produktų, daržovių, mėsos ir duonos. Paaiškėjo, kad kainos gali skirtis gana ženkliai, pavyzdžiui, pieno (149% arba 1,79Lt/l), bulvių (52,5%, 0,31Lt/kg),  rūkytų medžiotojų dešrelių (37,2%, 5,96Lt/kg), rūkytos šoninės (30,5%, 5,49 Lt/kg).

Kainų palyginimas:

Mobilieji turgeliai (pigiau) Proc. (prekybos centrai – mobilieji turgeliai)
Produkto pavadinimas  
Pienas 149 proc.  (2,99-1,20)
Medžiotojų dešrelės 37 proc. (21,96-16,00)
Rūkyta šoninė 30 proc.(23,49 -18,00)
Kalakutų file 18 proc. (19,99-16,99)
Prekybos centrai (pigiau)
Produkto pavadinimas Proc. (mobilieji turgeliai – prekybos centrai )
Bulvės 52 proc. (0,99- 0,59)
Morkos 19 proc.  (0,70-0,59)
Juoda duona 15 proc. (4,3-3,75)
Varškė 8 proc.  (8,00-7,38)

Tyrimas buvo inicijuotas Lietuvos vartotojų instituto ir vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“.

Kodėl „IMPULS“ brangiau apmokestina fizinių asmenų skambučius

www.impuls.lt yra informuojama, kad juridiniai asmenys gali skambinti įprastiniais tarifais, o fiziniai asmenys turi mokėti 2 Lt už min. Į šį klausimą „Impuls“ administracija atsako: Dėl Jūsų prašyme nurodytų klausimų dėl įkainių už telefoninius pokalbius prašome kreiptis į  telefoninio ryšio operatorius, kadangi UAB „Neo aljansas“ interesantų į fizinius ir juridinius  asmenis neskirsto, o nemokamos linijos kol kas nėra įsteigusi (vartotojų skundams nagrinėti – LVI pastaba).

Taigi, norint sužinoti, kodėl fiziniai asmenys už informaciją turi mokėti brangiau, privalu kreiptis į telefoninio ryšio operatorių. Matyt, UAB „Neo Aljansas“ bus  pamiršęs, kad su telefono operatoriumi yra sudaręs sutartį.

Atsakymas pardavėjui apie kompiuterių grąžinimą ir keitimą

Pardavėjas klausia: Ar galėtumėte parašyti kokiais teisės aktais vadovavotės komentuodami kokybiškų kompiuterių grąžinimo / negrąžinimo sąlygas?

Lietuvos vartotojų institutas atsako:  Atkreipiame dėmesį, kad žemiau paaiškiname situaciją, jeigu vartotojui yra nesuteikiama esminė informacija.

1)      LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.1 d. numato, kad vartotojui turi būti suteikta informacija valstybine kalba.

2)      LR  Civilinio kodekso 6.353 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Civilinio kodekso to paties straipsnio 9 d. numato, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti  6.353 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tai pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti kitus nuostolius.

Vartotojų skundai dėl interneto spartos ir galimybės ją išmatuoti

Vartotojai labai džnai skundžiasi dėl to, kad paslaugos teikėjas neužtikrina pakankamos interneto spartos. Prieš rašant skundą  vartotojai turėtų interneto svetainėje www.matuok.lt , kurią yra sukūrusi Ryšių reguliavimo tarnyba išmatuoti interneto spartą, o duomenis atspausdinti ir nusiųsti kaip skundo priedą. Su skundais vartotojai turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (www.rrt.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie paslaugos teikėjai sutartyse įrašo nuostatas, jog jie gali neužtikrinti 30% interneto spartos, ir tai bus nelaikoma paslaugų kokybės neatitikimu, todėl būtina pasitikrinti ir sutarčių nuostatas.

Kokia vartotojų nuomonė apie būsto renovavimą?

Gegužės mėn. atlikome visuomenės nuomonės tyrimą. Respondentų klausėmė ar jie norėtų gauti daugiau informacijos apie būsto renovavimą. Tyrimas parodė, kad tik 12 proc. apklaustų vartotojų sudomintų ši tema. Tai daugiau senyvo amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Manome, kad gyventojai bijosi prievartinio renovavimo pobūdžio. O ką galvojate Jūs?

Asmens duomenys: tvarkymo teisėtumas

Tikriausiai ne vienas randame komercinius pasiūlymus savo pašto dėžutėse su prierašu, kad duomenys yra paimti iš viešų šaltinių, pavyzdžiui iš telefonų abonentų knygų. Jau ne kartą rašyta ir kalbėta per masines informavimo priemones, kad toks asmens duomenų naudojimas yra neteisėtas. Kodėl? O gi todėl, kad prieš siunčiant bet kokį komercinį pasiūlymą yra būtina gauti asmens sutikimą. Telefonų abonentų knygos yra tam, kad būtų naudojamasi informacija apie asmenų telefonų numerius. Ir tik tokiu  tikslu  asmens duomenys gali būti naudojami. Kitiems tikslams tuos duomenis naudoti yra neteisėta.

Kaip galima sutaupyti skaitant maisto produktų etiketes ?

Šiandien pristatėme tyrimą, kaip skaitant maisto produktų etiketes, galima sutaupyti. Taigi, pirkome pieniškas aukščiausios rūšies dešreles, kurių sudėtyje yra kiaulienos ir jautienos. Brangiausiai 1 kg a.r. pieniškų dešrelių kainavo 21,90 Lt, pigiausiai – 14,83 Lt. Sutaupėme 7,07 cnt. ( 37 proc.)

Jogurtas su braškėmis, 2,5 proc. riebumo. Didžiausia 1 ltr. jogurto su braškėmis kaina – 2,59 Lt, mažiausia – 2,49 Lt. Sutaupėme 0,10 cnt. (4 proc.).

Juoda to paties pavadinimo ir panašios sudėties duona. Didžiausia 1 kg. kaina – 5,73 Lt, mažiausia – 4,85. Sutaupėme 0, 88 cnt. (18 proc.).

Pasterizuotas 2,5 proc. riebumo pienas. Didžiausia 1 ltr. kaina – 2,21 Lt, mažiausia – 1,89 Lt.

Pirkinių krepšelis, kurį sudarė pieniškos dešrelės, jogurtas su braškėmis, pienas ir duona, skaitant maisto produktų etiketes, mums kainavo 20 proc. pigiau.

Atliktas tyrimas buvo vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“, inicijuotos Europos Sąjungos, dalis.  Plačiau apie savo teises, perkant maisto produktus, galima pasiskaitytičia.

Ledai vaikams?

Kaip žinia, ledus mėgsta vaikai. Tačiau paanalizavus ledų sudėtį tenka nusivilti: juose daug maisto priedų, pieno miltelių ir pan.

Štai viena iš ledų rūšių. Perskaitykime Sluoksniuotų  Apelsinų ledų Fiji sudėtį: vanduo, nugriebtas pienas, cukrus, trinti apelsinai 12,5%, augaliniai riebalai, išrūgų milteliai, gliukozės sirupas, emulsikliai*, tirštikliai**, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, nugriebto pieno milteliai, kvapiosios medžiagos, valgomoji druska, dažiklis beta karotenas.


Gali pasirodyti, kad maisto priedai, tai žvaigždutėmis pažymėti emulsikliai ir tirštikliai, kurių konkrečius pavadinimus vartotojas gali labai sunkiai surasti, t.y. jie nurodyti tokioje vietoje, kad praktiškai neatplėšus pakuotės – nepamatysi. Taigi, šiuose leduose yra emulsikliai*E471,  tirštikliai **E412, E466, E407, E401. Taip pat šiuose leduose yra ir kitų maisto priedų –  rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, dažiklis beta karotenas ir pan. Pastarųjų gamintojas nežymi E raide, tai leidžia teisės aktai. Taigi, dar ir savotiškai “gudraujama”, toje pačioje etiketėje naudojant du maisto priedų žymėjimo būdus. Kyla klausimas, kam to reikia?