Algirdas Šiupšinskas: Pilietinės visuomenės reikalas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), būdamas diskusijų ir konsultavimosi vieta, atlieka dvejopą funkciją – padeda stiprinti demokratiją ES integracijos procese bei priartina ES prie jos piliečių, tapdamas tiltu tarp Sąjungos ir visos Europos pilietinės visuomenės organizacijų.

EESRK tarp kitų struktūrinių padalinių turi „Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo“ (INT, angl. Section for the Single Market, Production and Consumption) skyrių, kurio kompetencijai priklauso rinkos politika, konkurencijos politika, paslaugos, intelektualinė nuosavybė, vartotojų apsauga ir kt.   Kiekvienų metų kovo 15 d. INT skyrius organizuoja vartotojų dieną.

INT skyriaus narių tarpe yra keletas patyrusių ES vartotojų teisių įstatymdavystės specialistų, su kuriais man tenka bendrauti nuomones ruošiančiose tyrimo grupėse ir posėdžiuose, į kurių EESRK pateiktą nuomonę kartais atsižvelgia Europos Komisija (EK) prieš teikdama, tarkim, direktyvą Europos Parlamentui (EP) ar Europos Tarybai(ET) svarstyti. 

Per EESRK narių rankas yra perėję daug vartotojų teises ginsiančių dokumentų. Per 2007 ir 2008 metus Komitete buvo išnagrinėtos tokios gaires brėžiančios temos:  Vartotojų teisių Žalioji knyga [ŽK, dar vadinama – Chartija; COM (2006) 744 final].
Man atėjus į Komitetą ta nuomonė jau buvo bebaigiama, aš jokios įtakos jai neturėjau. Apie ŽK apžvalgą pateikė Jungtinės Karalystės(UK) atstovas Richard Adams. Pastaraisiais metais EK Žaliosios knygos tema pravedė apklausą, tačiau apklausa apsiribojo tyrėjų suformuluotais klausimais, klausimų skaičius – gana siauras.

Iš bendro 150 kasmetinių Komiteto nuomonių skaičiaus atrinktos EESRK nuomonės vartotojų tema skamba sekančiai: 

 INT/357  Vartotojų politikos strategija. CESE 1635/2007. COM(2007) 99 final.  Pranešėja Anna Maria Darmanin (ketinama peržiūrėti 8 direktyvas);

INT/334  Vartotojų apsauga – nuotolinė prekyba. CESE  795/2007.  COM(2006)514 final.  Pranešėjas Jorge Pegado Liz;

INT/336  Žalioji knyga dėl vartotojų teisių. CESE 984/2007. COM (2006)744 final. Pranešėjas Richard Adams;

INT/343  Draudimai ginant vartotojų interesus. CESE 415/2007. COM (2006)692 final – 2003/009(COD).Pranešėjas Jorge Pegado Liz;

INT/348  Grupiniai ieškiniai Bendrijos vartotojų apsaugos teisės srityje. Nuomonė savo iniciatyva.  Jorge Pegado Liz;

INT/372  Pakaitinis naudojimasis bendra nuosavybe. CESE 1445/2007. COM (2007)303 galutinis. Jorge Pegado Liz.

INT/429  Baltoji knyga. Antimonopolinių taisyklių pažeidimas. COM(2008)165 final. Pranešėjas Robyns de Schneidauer (BE). Pastaroji nagrinėta 2009 metų kovo mėnesį.

Aukščiau išvardintas nuomones galima aptikti Google tinkle tiek lietuvių, tiek kitomis ES kalbomis. Nuomonės yra viešai skelbiamos.    Dėl INT/357 turėjau pastabų, nes strategijoje pasigedau įrašytos taktikos – kaip bus diegiama strategija. Vėl viskas paliekama be atbulinio ryšio. Vartotojų gynimas paliktas patiems vartotojams. Vartotojai neginami nuo kartelininkų ir monopolininkų užmojų. INT/348  kalba apie apibendrintą asociacijų teisę į kolektyvinių interesų teisminę gynybą, paragina EP ir Europos Tarybą (ET) pripažinti iškilų vartotojų organizacijų kaip tarpininkų ir tiesioginių veikėjų vaidmenį vartotojų kreipimosi į teismą srityje. Straipsnyje 4.3 ir kituose teigiama(citata):

4.3 „Šiuo metu teismų sistemos lemia, kad piliečiai negali konkrečiai ir veiksmingai užginčyti tam tikros jiems žalingos praktikos ir kreiptis į teismą.  Daugelis valstybių narių jau kelis dešimtmečius šią problemą sprendžia dviem būdais. Iš pradžių jos pripažino vartotojų kolektyvinę teisę gintis teikiant ieškinius administracijos įstaigoms arba teismams. Kitas adekvatus atsakymas buvo rastas pripažįstant individualių ieškinių grupavimo procedūrą. Šie ieškiniai dažniausiai būna pagrįsti proceso taupumu, nes yra apibendrinami ir įtraukiami į vieną bylą“.

INT/ 429 gvildena tą pačią gynybos aktualiją, (straipsnio 4.1.1 fragmentas, citata): „ …Europos kolektyvinio teisių gynimo mechanizmo sukūrimas yra viena iš diskutuojamų galimybių, kaip pasiekti, kad toks teisių gynimas taptų veiksmingas“.            

Pasak INT/348  nuomonės autoriaus, produktyviausiai dirbančio teisės žinovo – J.Pegado Liz, kolektyvinės žalos atlyginimo tema aukščiausiu lygiu gvildenama jau per 20 metų, ir galo jai nematyti. Kitų šalių ir Lietuvos vartotojai kolektyvinę žalą patiria iš energijos tiekėjų, telefonijos paslaugų, daugiabučių namų aptarnavimo ir kitų, tačiau nesant tautinio įstatymo, pretenzijų pareikšti neįmanoma. Neaiškus ir žalos grąžinimo mechanizmas.

Be aukščiau minėtų buvo ir daugiau netiesiogiai vartotojus liečiančių nuomonių, pavyzdžiui, TEN/299  Energijos naudojimo efektyvumas pastatuose: galutinio vartotojo vaidmuo. CESE 1338(2007). Šios nuomonės 1.8 ir 2.1.6 punktams pateikiau pataisas,  kurios buvo dalinai priimtos.  

Pasiūliau, kad šiluminės energijos tiekėjas vartotojui sąskaitoje nurodytų pateikiamojo mėnesio vidutinę temperatūrą kartu su praeitų metų to paties mėnesio  vidutine temperatūra, tam kad vartotojas galėtų per 10 ar 20, ar 30 metų palyginti energijos sąnaudas išreikštas kilovatvalandėmis bei matyti klimato pokyčius, kuriuo žmoniją taip gąsdina grupė mokslininkų – Nobelio premijos laureatų. Vartotojas taptų pats sau mokslininkas.

Aš pats paruošiau nuomonės projektą TEN/370  apie direktyvos „Pastatų energinis efektyvumas, COM(2008)780 final – 2008/0223(COD)“ atnaujintą redakciją. Ta nuomonė dar turi praeiti visas svarstymo stadijas Komitete. Pati direktyva turi ydų ir sukels rūpesčių visiems Lietuvos gyventojams ir LR Vyriausybei, nes orientuota į pasiturinčių gyventojų išteklius.  

Algirdas Šiupšinskas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto  narys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *