Mėnesio archyvas: 2009 m. birželio mėn.

Kodėl mažai bylų dėl nesąžiningos komercinės veiklos?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad šiuo metu  atlieka tyrimą dėl vienos avalynės parduotuvės veiksmų, kuomet paskelbus savaitgalio akciją, jog prekės bus parduodamos su 20 proc. nuolaida nuo galutinės kainos. Tačiau ši kaina buvo padidinta, o nuolaidos buvo taikytos nuo naujosios – padidintos – galutinės išpardavimo kainos. Vartotoja I. K. parduotuvėje ketino įsigyti 599 Lt kainuojančius batus, kurie buvo nukainuoti iki 399 Lt. Po kiek laiko vartotoja gavo trumpąją žinutę, kad šio prekybos tinklo privilegijos kortelės turėtojams keletą dienų bus taikoma papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos. Manydama, jog nuolaida bus taikoma nuo galutinės išpardavimo kainos – 399 Lt, vartotoja nusprendė įsigyti batus, tačiau nuvykusi į parduotuvę pamatė, kad jų kaina padidinta iki 459 Lt, o 20 proc. nuolaida taikoma nuo šios sumos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinasi, ar tokie parduotuvės veiksmai nepažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų. 
 
Tačiau neaišku, kodėl per du metus iki šiol tėra išnagrinėti du atvejai?

Pardavėjų galvos skausmas – piktnaudžiaujantys savo teisėmis vartotojai

Perskaitę straipsnį „Lietuvos ryte“ apie „piktnaudžiaujančius“ savo teisėmis vartotojus, tegalime pasakyti tiek, kad taisyklių dėl prekių keitimo ir grąžinimo pinklės yra įsukusios visas puses – tiek vartotojus, tiek verslininkus.

Anot pardavėjų, dėl nereikšmingų gedimų klientai grąžina kompiuterius, televizorius, kitas prekes likus kelioms dienoms iki dvejus metus trukusio garantinio laikotarpio pabaigos. Jie turi tokią teisę – reikalauti įrenginį remontuoti arba sugrąžinti pinigus. Dėl to nuostolių patiriantys verslininkai norėtų keisti prekių keitimo, grąžinimo ar jų trūkumų kompensavimo tvarką. Siūloma, kad sugrąžinant naudotą ar sugedusį televizorių būtų įvertinamas prekės nusidėvėjimas, o pirkėjui kompensuojama ne visa pirkinio suma.Bet ar iš tiesų vartotojai „piktnaudžiauja“?

Ar reikalinga vieninga atsiskaitymo knygelė

Klausimas apie tai, ar reikalinga vieninga atsiskaitymo knygelė už komunalines, elektros energijos, dujų ir kitas paslaugas vartotojams yra labai aktualus. Dauguma – yra už vieningą atsiskaitomąją knygelę, kurioje galėtų įrašyti įvairias paslaugas bei mokėtinas sumas, ir atsiskaityti vienu metu. Šiuo metu atsiskaitoma labai įvairiai, o vartotojams mokant už kiekvieną paslaugą atskirai padidėja išlaidos nuo kelių iki keliolikos litų per mėnesį dėl mokesčių už mokėjimų pavedimus. Tačiau yra ir kita nuomonė, kad atsiskaitymai už paslaugas galėtų būtų vykdomi atskirai.

Mums norima pakenkti

 Jau keletą paskutiniųjų dienų bandoma įsilaužti į mūsų svetainę. Dėl šios priežasties kreipėmės į paslaugų teikėją ir jau nustatėme IP adresą. Aiškinsimės toliau, kam gi tas IP adresas priklauso. Paskutiniu metu daug rašome apie kompiuterių keitimą ir grąžinimą, matyt, kažkam labai nepatinka ši tema, todėl stengiamasi pakenkti. O kaip manote Jūs?

Ar gali būti grąžinamas ir keičiamas kokybiškas kompiuteris

 Vartotojai nuolat mums rašo laiškus apie galimybes pakeisti kokybiškus kompiuterius. Jeigu kompiuteris yra kokybiškas, o vartotojui nepatinka jo spalva, modelis , komplektiškumas, ar jis šiaip norėtų kompiuterį grąžinti ar pakeisti, tai mūsų teisės aktai nustato, jog per 14 dienų nuo prekės perdavimo jie negali būti keičiami, grąžinami. O negali būti keičiami dėl to, kad kompiuteriai yra įrašyti į kokybiškų nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą.

Tačiau kartais vartotojams yra nesuteikiama esminė informacija apie prekes ir paslaugas. Pavyzdžiui, parduodant kompiuterį, instrukcija yra pateikiama vartotojui nesuprantama užsienio kalba. Tokiu atveju, vartotojas turi teisę grąžinti kompiuterį pardavėjui ir reikalauti žalos atlyginimo, kadangi jis negali pasinaudoti jam įteikta informacija. Pardavėjai, žinodami šias nuostatas, dažnai įrašo į sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą, kad vartotojas susipažino su jam įteikta informacija, nors realiai, dėl kalbos nežinojimo, jis to negalėjo padaryti. Tokiu atveju, vartotojui būna sunkiau grąžinti nusipirktas kokybiškas prekes.

 

Kaip žaidžiame demokratiją?

 Šiandien gavome Teisingumo ministerijos sekretoriaus A.Kazlausko raštą apie tai, kad yra formuojama nauja Vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos, sudėtis. Ką turėtų veikti ši taryba? Ji galėtų pasisakyti svarbiais vartotojų apsaugos klausimais, tačiau, deja, yra visiškai neveiksni, ar tai dėl esamos sudėties, ar paprasčiausiai dėl menko vartotojų reikalų išmanymo. Lietuvos vartotojų institutui nebuvo suteikta teisė dalyvauti šios tarybos darbe, nors savo kandidatus siūlėme. Tas pats tūlas A.Kazlauskas nusprendė neįtraukti mūsų į šią tarybą. Kiek supratome, labai trukdėme, kadangi nuolat kėlėme pačius aktualiausius klausimus, kad ir dėl butaforinės vartotojų apsaugos sistemos.

Naminis pienas – išradinga rinkodara ar pieno savybės

Kai perskaitai maisto produkto pavadinimą, ant kurio puikuojasi užrašas „Naminis pienas“, iš karto pagalvoji, kad jis ypatingas, pavyzdžiui karvutės šeriamos neužterštais pašarais, ganosi toliau nuo greitkelių ar kitų kelių, kuriomis nuolat zuja mašinos. Deja, išnagrinėjęs etiketę nieko tokio nesurasi.  Taigi, belieka pasakyti, kad tai išradinga rinkodara, kurios pagalba vartotojas tikriausiai pasirinks būtent šį pieną, o ne kitą, kurio pavadinimas tik „pienas“.