Mėnesio archyvas: 2009 m. kovo mėn.

Ką reiškia atsisakyti vežti oro transporto keleivį ?

aut. svenwerkAtsisakymas vežti yra apibrėžiamas kaip situacija, kuomet oro transporto keleivis, nors ir turi galiojantį bilietą bei nurodytu laiku atvyksta registruotis, jį atsisakoma vežti dėl to, kad oro transporto bendrovė pardavė didesnį kiekį bilietų, negu yra lėktuve vietų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju).

Atsisakymu vežti nelaikomas atsisakymas priimti skristi keleivius, kai yra pagrįstų priežasčių atsisakyti juos vežti, pavyzdžiui, sveikatos, saugos ar saugumo.

Skaityti toliau

Bagažas vėluoja: ar apginti keleiviai?

aut-laurabell3Vartotojai patiria daug nemalonumų dėl vėluojančio bagažo – dažnai būna taip, kad yra numatytas svarbus susitikimas, o drabužiai liko bagaže ir vartotojas yra priverstas pirkti naujus.  Kaip turėtų elgtis keleivis, kai dingsta jo bagažas? Visų pirma, jis nedelsdamas privalo raštu informuoti oro vežėją apie bagažo vėlavimo faktą. Jei dėl bagažo vėlavimo keleivis patyrė žalą (turėjo įsigyti drabužių, būtiniausių buities reikmenų), raštišką pretenziją oro vežėjui jis turėtų pateikti ne vėliau kaip per 21 d. nuo bagažo gavimo dienos.  Jei bagažas neatsiranda per 21 d., keleivis turi teisę  reikalauti žalos atlyginimo, o toks prašymas oro vežėjui turėtų būti pateiktas kuo greičiau. Jeigu oro vežėjas atsisako atlyginti žalą, vartotojas turi teisę per 2 metus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Aviakompanija gali atlyginti žalą iki 1150 eurų. Teisės aktai taip pat numato, jog oro vežėjas nėra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jei įrodo, kad ji ir jos darbuotojai bei atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti arba tai, kad jiems nebuvo įmanoma tokių priemonių imtis.

Rimantas Zabarauskas: Europos vartotojų konsultacinė grupė pateikė Europos komisijai nuomonę dėl kolektyvinio žalos atlyginimo

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nereti atvejai, kai vartotojų teisės pažeidžiamos dideliu mastu. Tai gali pasitaikyti prekyboje, parduodant nekokybiškus gaminius, pateikiant vartotojus klaidinančią informaciją, nepagrįstai priskaičiuojant vartotojui apmokėti papildomas sumas už nesuteiktas ar nepilnai suteiktas paslaugas ir pan. Skaityti toliau

Juodasis nesąžiningų veiklų sąrašas: reklama jaukas

aut. lamazoneNesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas numato nesąžiningų veiklų sąrašą. Viena iš veiklų, priskiriamų nesąžiningų veiklų sąrašui -  reklama jaukas.  Europos Komisija net sukūrė specialų tinklalapį informacijai apie nesąžiningą komercinę veiklą teikti, kuriame pateikia informaciją kaip reikėtų suprasti reklamą jauką.

Keliaukite į Barseloną tik už 1 eurą!

Skaityti toliau

Nesąžininga komercinė veikla: ar tikrai vartotojai skriaudžiami?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (www.vartotojoteises.lt) pranešė, kad išnagrinėjusi vieną iš pirmųjų bylų dėl nesąžiningos komercinės veiklos, priėmė sprendimą, jog  UAB „Interneto vartai“  pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Bendrovė vartotojai  nesuteikė svarbios informacijos, jog persėdimo tarpiniame oro uoste metu reikės atlikti bagažo registracijos procedūrą iš naujo. Atrodo, paprastas atvejis, kokių šimtai. Įdomu, kodėl tiek mažai bylų?